Labiausiai teršia sovietiniai pesticidų sandėliai
Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Rasa Radienė GRYNAS.lt informavo, kad Lietuvoje yra maždaug 12 tūkst. užterštų teritorijų. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, didžiąją jų dalį (apie 40 proc.) sudaro teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai (pesticidų sandėliai, sąvartynai, valymo įrenginiai ir pan.), apie trečdalį (36 proc.) – pramonės energetikos, transporto ir paslaugų objektai (naftos, asfaltbetonio bazės, degalinės, katilinės ir kt.) ir apie ketvirtadalį (23 proc.) – gyvulininkystės objektai.
Kadangi ši „dovanėlė“ kelia pavojų tiek gruntui, tiek ir gruntiniam vandeniui, negalima į ją žiūrėti pro pirštus – būtina tvarkyti. Šiam tikslui panaudojama ir Europos Sąjungos parama. Ji sudaro 95 proc. konkretaus projekto vertės, o likusią dalį turi įnešti pačios savivaldybės, kurių teritorijoje ir yra grėsmę keliantys taršos židiniai.
Kaip GRYNAS.lt informavo Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas, 2007 – 2013 m. užterštų teritorijų tvarkymui skirta ES parama siekė 36,793 mln. Lt. Vis dėlto, prie taršos židinių likvidavimo turėjo prisidėti ir pačios savivaldybės.
Vieno hektaro sutvarkymas – 2 mln. Lt
Per 2007 – 2013 m. sutvarkyta 19,865 ha užterštų teritorijų ploto. Sutvarkyto užteršto grunto kiekis siekia 37,946 m³. K. Kadūno teigimu, vidutinė vieno hektaro sutvarkymo kaina – 2 mln. litų, vieno kvadratinio metro kaina – 1000 Lt.
Nors užterštų teritorijų Lietuvoje netrūksta, šiemet nauji projektai įgyvendinami nebus. 2007 – 2013 m. finansavimo periodas baigėsi, o 2014 – 2020 m. - dar neprasidėjo. Tačiau bus toliau įgyvendinami tie projektai, kurie anksčiau yra sulaukę ES paramos. Pašnekovės teigimu, yra likę penki tokie projektai, kuriems skirta ES parama – didesnė nei 13 mln. litų.
„Paramos suma užterštų teritorijų tvarkymo projektams labai įvairi, priklausomai nuo teritorijos užterštumo, ploto, tvarkymo kaštų. Apskritai ji siekia nuo 200 tūkst. iki 5 mln. litų“, - sakė D. Astasevičiūtė.
Užterštas net ir gruntinis vanduo
Nustatyta, kad kas trečias inventorizuotas taršos židinys yra pavojingas aplinkai, o vieno iš dešimties pavojingumas aplinkai - labai didelis. Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų plotas Lietuvoje yra didesnis nei 280 kvadratinių kilometrų ir sudaro beveik 0,5 proc. visos Lietuvos teritorijos. Apie 115 km2 plote teršimo galimybė yra didelė arba labai didelė.
Specialistų teigimu, pagrindinės teršiančios medžiagos yra naftos produktai, kuriais gali būti užteršta daugiau nei 40 proc. visų užterštų teritorijų. O maždaug kas penktame objekte yra taršos pesticidais, sunkiaisiais metalais ir kitais specifiniais junginiais – daugiacikliais aromatiniais angliavandeniliais – benzo-b-fluorantenu, benzo-k-fluorantenu, benzpo-ghi-perilenu, indeno-1,2,3-cd-pirenu, benzpirenu, halogenintais angliavandeniliais – tetra ir trichloretenu, 1,2-dichloretanu, detergentais, fenoliais.
Lietuvos geologijos tarnyba yra atlikusi preliminarius ekogeologinius 100 valstybinėje žemėje esančių pavojingiausių objektų tyrimus. Buvo tiriama naftos angliavandenilių, pesticidų, azoto junginių, daugiaciklių ir halogeninių angliavandenilių, neidentifikuotos organinės medžiagos, sunkiųjų metalų tarša.
Didesnėje dalyje (52 proc.) tirtų objektų gruntas arba gruntinis vanduo užteršti naftos angliavandeniliais. Keliuose objektuose grunte ir požeminiame vandenyje aptiktos labai specifinės ir retos teršiančios medžiagos, tokios kaip daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai, tetrachloretenas, trichloretenas, 1,2-dichloretanas.
Jei teršėjas pričiumpamas, jam tenka paploninti piniginę
Be to, 2008 – 2010 m. buvo atlikti preliminarūs grunto ir požeminio vandens taršos tyrimai daugiau negu 120 buvusių pesticidų sandėlių teritorijų. Tyrimai parodė, kad likę pastatai ar jų liekanos dažniausiai yra užteršti pesticidais, tarp kurių didžiąją dalį sudaro patvarieji organiniai teršalai (POT).
Gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad grunto ir požeminio vandens tarša, viršijanti leidžiamas pesticidų koncentracijas, tikėtina maždaug 50 proc. dar neištirtų buvusių pesticidų sandėlių teritorijų. Buvusių sandėlių aplinkos grunte ir požeminiame vandenyje dažniausiai aptinkami aplinkai pavojingi POT, tokie kaip dichlordifeniltrichloretanas, heksachlorbenzenas ir heksachlorcikloheksanas.
Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja R. Radienė, teigusi, kad Lietuvoje yra maždaug 12 tūkst. užterštų teritorijų, pridūrė, kad į plotų sumą patenka ir visos degalinės. „Yra apie 12 tūkst. užterštų teritorijų. Tarp jų yra ir veikiančių objektų. Taip pat sumuojamos degalinės ir visi kiti panašūs objektai, kurie gali teršti. Sumuojamos užterštos teritorijos ir tos, kurios gali teršti“, - paaiškino pašnekovė.
Anot jos, šis sąrašas per metus pasipildo maždaug 60 naujų objektų. Tik 2011 m., jos žodžiais tariant, jis gerokai pailgėjo – buvo įrašyta 3000 naujų objektų. Sąrašas gausėja, kadangi į jį patenka naujai įkuriamos įmonės – potencialios teršėjos.
Anot R. Radienės, šiuo metu ištirta maždaug 1800 visų galimai teršiančių objektų. Vis dėlto, jos teigimu, ne visi taršos židiniai yra sovietinis palikimas – kai kurie atsirado dar visai neseniai. Jei nustatomi gamtą teršiantys pažeidėjai, jiems tenka atlyginti gamtai padarytą žalą.