Miestą skandina asfaltuotos aikštelės
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas teigia, jog miestas „paskendo“ dėl to, nes mieste esanti lietaus kanalizacija nėra pritaikyta tokiems milžiniškiems vandens srautams.
„Tai, kas nutiko šiandien Vilniuje, galima pavadinti lietaus bomba – tai mums visai naujas meteorologinis reiškinys. Miestas skęsta vandenyje, nes mūsų kanalizacija per silpna tokioms neįprastoms liūtims atlaikyti“, – teigia jis.
Vis dėlto, dėl užsistovėjusio vandens J. Satkūnas labiausiai kaltina reiškinį, kurį vadina miestų hidrogeologijos fenomenu.
„Mieste yra daug užasfaltuotų, dengtų aikštelių. Dėl šios priežasties krituliai negali susigerti į gruntą. Vanduo dideliais kiekiais kaupiasi ant nepralaidžių dangų. Daugėjant aikštelių, greičiau kyla gruntinio vandens lygis, mažėja jo gebėjimas sugerti tokius milžiniškus kritulių kiekius. Pastebėta, kad kuo daugiau tokių nepralaidžių dangų atsiranda, tuo labiau kyla gruntinis vanduo“, – aiškina Lietuvos geologijos tarnybos direktorius.
Liūtis daug kur pavertė eismą neįmanomu, ypač ekstremali situacija buvo Vilniuje esančiose Teodoro Narbuto bei Geležinio vilko gatvėse.
DELFI skaitytojai iškėlė hipotezę, kad tokiems potvyniams palanki situacija susidarė, kai aukštoje miesto vietoje atsirado prekybos centras „Akropolis“ ir kai aplink jį buvo išasfaltuotas didžiulis kalno plotas. Ką apie tai mano specialistai?
Vis dėlto, praėjus šiai liūčiai lietuviams nepavyks atsikvėpti. J. Satkūnas tvirtina, jog klimatas šalyje tampa vis ekstremalesnis ir hidrometeorologinių reiškinių sulauksime vis dažniau ir dažniau. Pašnekovas ragina nusiteikti ne tik smarkioms liūtims, bet ir sausroms. Anot jo, ateinančiais metais klimatas mums dar ne kartą bus toks negailestingas.
Vandens lygis upėse gali kilti iki 2 metrų
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis tikina, jog pastaruoju metu visi vandens baseinai mūsų šalyje buvo ganėtinai išsausėję, išdžiūvę, todėl jie efektyviai prisideda prie vandens surinkimo plaukiančiuose miestuose.
„Vandens sugeriamumas priklauso ir nuo to, koks yra gruntas vandens baseine – jeigu tai priemolis, kaip, pavyzdžiui, vidurio Lietuvoje, Nevėžyje, tai ten lietaus vanduo labai lėtai susigeria ir kaupiasi paviršiuje taip sparčiai pakeldamas vandens lygį. Kuomet iškrenta 60 milimetrų lietaus, mažose ir vidutinėse upėse vandens lygis gali pakilti ir iki 2 metrų. Aišku, tai nutiktų ne per vieną dieną, o per maždaug pusantros paros“, – aiškina A. Kajutis.
Specialisto teigimu, kritulių perteklių padeda „sugerti“ ne tik vandens telkiniai, bet ir po gan sauso laikotarpio ištroškę augalai.
„Augalija taip pat pajuto drėgmės trūkumą, todėl ir vandens baseinai, ir augalai dabar gali sulaikyti daugiau vandens. Jeigu žemė dar būtų buvusi tokia drėgna, kokia įprastai turėtų būti, sugertų kur kas mažiau kritulių nei dabar, tačiau šiuo metu dirvoje taip pat buvo jaučiamas drėgmės trūkumas“, – teigia pašnekovas.
A. Kajučio teigimu, šiandien siautusi liūtis jo nenustebino, nes tai numatė anksčiau. Apie laukiančią audrą žiniasklaidos priemonėse buvo įspėti ir šalies gyventojai.
„Lietaus ciklus Lietuvoje galima prognozuoti iš anksto. Mūsų tinklalapyje jau vakar šis reiškinys buvo pažymėtas raudona spalva, nes buvo numatomas stiprus, intensyvus lietus. Aišku, neįmanoma numatyti, kiek tiksliai kritulių iškris, tačiau žinojome, jog laukia itin stiprus lietus“, – tikina specialistas.