Ką pasiūlė Lietuva?
GRYNAS.lt anksčiau jau rašė, kad diskusija dėl naujų automobilių CO2 taršos reguliavimų aktyviai vyksta dar nuo 2009 m. Šių metų birželio pabaigoje ES šalys narės lyg ir buvo suradusios kompromisą, tačiau Vokietijos pastangomis vėl grįžta prie svarstymų šiuo klausimu.
Pirminiu siūlymu išsikeltas tikslas iki 2020 m. pasiekti, kad visi naujai gaminami automobiliai į aplinką išskirtų ne daugiau kaip 95 g/km CO2, o tai savo ruožtu reikštų, kad 100 km būtų įmanoma įveikti su maždaug 4 litrų degalų sąnaudomis. Mažiau taršūs automobiliai turėtų „ryti“ ir mažiau degalų, o automobilių gamintojai prie tokių reikalavimų turėtų prisitaikyti gamindami naujus automobilius. Vokietija siūlo įvesti pereinamąjį laikotarpį ir šį tikslą pavėlinti, t. y. pasiekti tik 2024 m.
Pirma, siūloma įvesti pereinamąjį periodą 2020-2022, kurio metu 95g CO2/ km išmetimų tikslas būtų taikomas tik daliai parduotų automobilių, o ne visiems, kaip buvo nuspręsta anksčiau. Antras Lietuvos pateiktas pasiūlymas – leisti gamintojams lanksčiai naudoti super kreditų limitą 2020-2023, kol bendra kreditų poveikio suma neviršys 7,5 g. CO2.
Pagal ankstesnį susitarimą gamintojai galėjo kiekvienais metais pasinaudoti tik po 2,5 g. CO2 limito, be galimybės jį kaupti, ir ši lengvata turėjo galioti iki 2022 m. pabaigos.
„Pateikdama tokį pasiūlymą, mūsų nuomone, Lietuva nesilaiko jai suteikto ES Tarybos šalių mandato – ieškoti riboto lankstumo priemonių su minimaliais pokyčiais, išlaikant dar 2009 m. patvirtinto 95 g/km CO2 tikslo ambiciją bei naudas vartotojams ir aplinkai. Dėl pasiūlyme neišlaikyto integralumo su aplinkosaugos tikslais, Lietuva rizikuoja prarasti galimybę susitarti su Europos Parlamentu (EP) ir Europos Komisija (EK) pirmuoju skaitymu ( o tai reikštų viso įstatymo peržiūrėjimą iš naujo, kas truktų dar mažiausiai metus – red. past.)“, - tokią nuomonę aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui pateiktame laiške dėsto į aplinkosaugos koaliciją susibūrę nevyriausybininkai.
Ką siūlo nevyriausybinės organizacijos?
Antradienį surengtuose spaudos pusryčiuose Baltijos aolinkos forumo (BEF) klimato kaitos specialistė Gintarė Jonušauskaitė pristatė aplinkosaugos koalicijos pateiktą pasiūlymą, kokios nuomonės šioje diskusijoje turėtų laikytis Lietuva.
„Siūlome atsisakyti pereinamojo periodo taikymo, t. y. 95 g/km CO2 tikslas turi būti taikomas 100 proc. naujų pardavimų nuo 2020 m. Taip pat mes sakome, kad ieškant kompromiso reikia išlaikyti integralumą su aplinkosaugos tikslais, matome, kad yra šalių, kurios nepatenkintos susitarimu, reikia ieškoti kažkokių lengvatų joms, tačiau tai neturi būti vienpusės lengvatos. Jeigu kažkur yra suteikiamas lankstumas, pavyzdžiui, su super kreditais, tai turi būti kompensuojama griežtesnėmis sąlygomis kitu klausimu. Aplinkosaugos tikslai turi išlikti tokie, kokie buvo ankstesniame susitarime“, - dėstė G. Jonušauskaitė.
BEF specialistė pateikia tarptautinio nevyriausybinių organizacijų (NVO) tinklo „Transport& Environment” paremtos analizės skaičiavimus, kad 2012 metais vidutinių naujų gaminamų automobilių išmetamas CO2 jau beveik siekia apie 132 g/km. Tai reiškia, kad automobilių gamintojai jau yra labai netoli nuo 2015 m. iškelto tikslo – 130 g/km CO2. Taip pat skaičiuojama, kad 2020 m. automobilių gamintojų parduodamiems naujiems automobiliams atitikus 95 g/km CO2 išmetimo kiekį, paprastam vartotojui tokie automobiliai atsieitų tik iki 1 tūkst. eurų brangiau (2600-3500 Lt), tačiau per metus dėl sumažėjusių degalų sąnaudų jis sutaupytų apie 1200-1500 Lt. Tai reiškia, kad jo investicija į mažiau taršų automobilį atsipirktų per maždaug trejus metus.
Užkliuvo, kad naudojamasi BMW automobiliais
BEF atstovė akcentavo ir kitą svarbų faktą, kuris užkliuvo nevyriausybinėms organizacijoms. Nors Lietuva pirmininkauti ES pradėjo vasaros viduryje, tik spalio pradžioje buvo aptartas automobilių taršos mažinimo klausimas, nors NVO darė spaudimą šį klausimą svarstyti anksčiau.
„Daugeliui aplinkosauginių NVO kliuvo faktas, jog Lietuvos prezidentavimo komanda naudojasi BMW nemokamai duotais automobiliais, kas viešai nebuvo paaiškinta (BMW automobiliai priklauso Vokietijos automobilių koncernui, o Vokietijos pozicija svarstomu klausimu yra priešiška – red. past.)“, - atkreipė dėmesį G. Jonušauskaitė.
Aplinkos ministras: pasiūlymo nemačiau, tačiau norime šį klausimą išspręsti pirmame skaityme
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis GRYNAS.lt teigė kol kas nevyriausybininkų pasiūlymo nematęs, tačiau automobilių taršos klausimo sprendimą įvardijo kaip svarbų dalyką.
Paklaustas, ar svarstymo metu gali būti atsižvelgta į nevyriausybininkų pateiktus pasiūlymus, V. Mazuronis pripažino kol kas su jais nesusipažinęs: „Nemačiau jų pasiūlymų, bet, manau, kad mūsų kaip pirmininkaujančių tikslas – ieškoti maksimalaus priimtino kompromiso tarp valstybių, Komisijos ir Parlamento. Jeigu jo nebus, tai reikš, kad mes pirmame skaityme šito dokumento nepriimame, pereiname į antrą skaitymą ir atsideda šis sprendimas keletui metų. Tuo nesuinteresuota nei viena valstybė, visi ieškome variantų. Derybos vyksta tame trikampyje, kurį minėjau, visi pasiūlymai gerbtini, bet, manau, kad šiandien pagrindinis dalykas yra ne įnešinėti naujus pasiūlymus, o ieškoti kompromisinio sprendimo tuose rėmuose, kurie jau yra užsibrėžti Parlamento, Komisijos ir Tarybos“, - savo nuomonę išdėstė V. Mazuronis.
Ministras sutinka, kad jeigu sprendimas dėl automobilių taršos mažinimo reguliavimo būtų priimtas Lietuvos pirmininkavimo metu, šaliai tai duotų pliusų: „Kuo daugiau pirmininkavimo metu uždaroma klausimų, tai rodo šalies sėkmingesnį pirmininkavimą“.