Sritis, kur Lietuva daro didžiulę pažangą: jau galime lygiuotis su vakarų europiečiais

Žmonijos įprotis gyventi patogiai ir dažnai per daug nesurūpinant aplinka privedė iki to, kad kasdien nubundame pasaulyje, kuriame kasdien susidaro tonos atliekų. Keisti savo įpročius, nusistovėjusią rutiną ir mus supančią aplinką šiandien dar nevėlu. Reikia iš esmės tobulinti žaliavų gavybos, produktų gamybos, atliekų tvarkymo, įskaitant inovatyvų perdirbimą, ir keisti vartojimo įpročius. Vienas iš būdų tai pasiekti – perėjimas prie žiedinės ekonomikos. Nors žiedinė ekonomika jau nenauja idėja, pastaruoju metu šis darnaus vartojimo modelis sulaukia vis daugiau dėmesio ir kuria potencialą „žalesnei“ ateičiai.

Delfi skelbia konkursą moksleiviams žiedinės ekonomikos tema ir dar kartą primena, kas yra žiedinė ekonomika ir kaip ji veikia, kodėl ji naudinga ir ką mes visi kartu galime padaryti, jeigu norime gyventi švariau bei atsakingiau, galvodami apie ateities kartas.

Kiekvieno iš mūsų kasdieniai sprendimai yra svarbūs

Žiedinės ekonomikos modelio principai yra paremti idėja, kad globalioms tiekimo ir vartojimo grandinėms turi būti pasitelkiami atsinaujinantys ištekliai ir nebūtų naudojami riboti gamtos ištekliai.

To tikslas – kiek įmanoma ilgiau išlaikyti produktų, komponentų ir galiausiai žaliavų vertę, kad būtų galima gaminius kuo ilgiau naudoti, pataisyti, atnaujinti ir, o virtus atliekomis, perdirbti. Žiedinėse tiekimo grandinėse siekiama atliekų prevencijos – nesusidaro galutinių atliekų, jų vietą užima ištekliai, kurie gali būti panaudoti dar ir dar kartą.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius tiki, kad Lietuva gali tapti viena iš šalių, kuri ne tik užtikrina švarią gamtą, ekonominę gyventojų gerovę, bet ir į kitas šalis eksportuoja tvarius produktus, o mūsų išrastas technologijas sėkmingai pritaiko kitos šalys.

„Ar pasirinksime tokį kelią, labai daug priklauso nuo politinės valios, verslo inovatyvumo bei žmonių savimonės. Mes patys sprendžiame, kaip gyvename, kaip ir kiek vartojame, kiek prisidedame prie rūšiavimo ir panašiai. Visada galime pasirinkti, kokių ir kokio energinio naudingumo namų apyvokos daiktų norime, keliauti viešuoju transportu ar vieniems automobiliu, kiek džinsų porų mums reikia, ar tikrai reikia tiek daug mėsos ant stalo. Visi šie klausimai sunkūs, bet kartu esminiai, išjudinantys visą mūsų kultūrą. Mūsų vartojimo veiksmai yra didžiausia kliūtis ir tuo pat metu galimybė ilguoju laikotarpiu sukurti žiedinę ekonomiką Lietuvoje“, - įsitikinęs D. Tracevičius.

„Žiedinė ekonomika leidžia užtikrinti ne tik efektyvų išteklių panaudojimą, bet ir ekonomikos augimą. Siekiant kuo ilgiau išlaikyti gaminių, medžiagų ir išteklių vertę ekonomikos apyvartoje, smarkiai sumažinamas atliekų susidarymas. Šiandien matome milžinišką linijinės ekonomikos poveikį aplinkai bei itin žalingus mūsų kasdienio vartojimo įpročius, kurie perėjimą prie žiedinės ekonomikos padaro neišvengiamą“, – sako Lietuvos inovacijų centro žiedinės ekonomikos ekspertė Karolina Kužmarskytė.

Lietuva eina į priekį

Per pastaruosius devynerius metus kartu su verslo investicijomis į netechnologines inovacijas pradėjo augti Lietuvos atvirumas ekologinėms inovacijoms. Nuo 2010 m. Lietuva tarp ES valstybių iš 23 vietos pakilo į 17 (2019 m. duomenimis) ir pagal šiuos duomenis lenkia kaimynines šalis – Lenkiją ir Estiją.

Šis indeksas lygina šalis nares pagal 16 skirtingų rodiklių, suskirstytų į 5 kategorijas: eko-inovacijų sąnaudas, aktyvumą eko-inovacijoms, eko-inovacijų rezultatyvumą, šalies išteklių panaudojimo efektyvumą bei socio-ekonominį poveikį. Iš šių 5 sričių Lietuvai geriausiai sekasi užtikrinti teigiamą eko-inovacijų socio-ekonominį poveikį – lenkiame ir ES vidurkį. Nepaisant to, siekiant tolimesnės pažangos turėtume gerokai pasistengti investuodami į šią sritį, skirdami tiek finansinius, tiek nefinansinius išteklius.

Pastaruosius kelis metus, pasak Lietuvos inovacijų centro atstovės, verslas bei nevyriausybinės organizacijos skiria daugiau dėmesio iniciatyvoms, skirtoms remti perdirbimą bei pakartotinį produktų panaudojimą: „2016–2017 m. perdirbimo ir efektyvaus atliekų tvarkymo sritys sulaukė didesnės technologinės plėtros, o tai suteikė impulsą žiedinės ekonomikos sąvokai vis labiau įsilieti į viešąjį diskursą. Žiedinės ekonomikos koncepcija pradedama taikyti ne tik atliekų tvarkymo srityje, bet ir pramonėje. Verslas ir gyventojai taip pat aktyviau stengiasi pereiti prie aplinkai draugiškų praktikų. Pastarieji yra skatinami ne tik pergalvoti savo kasdienio vartojimo įpročius, bet ir atrasti būdų, kaip produktą panaudoti pagal antrinę ar tretinę paskirtį. Ne paslaptis, dažnu atveju tai reikalauja ne tik kūrybiškumo ir valios, bet ir laiko“.

Aukštas „žiediškumo“ lygis Vokietijoje ir Čekijoje

Atnaujintoje ES pramonės politikos strategijoje žiedinės ekonomikos vaidmeniui skiriamas išskirtinis dėmesys, o perėjimas prie žiedinės ekonomikos matomas kaip vienas pagrindinių būdų iki 2030 m įgyvendinti darnaus vystymo strategiją.

„Puikius rezultatus bei pažangą, įsisavinant žiedinės ekonomikos principus, demonstruoja Vokietija. Politikos dienraščio „Politico“ duomenimis, jos ekonomika yra labiausiai žiedinė iš visų ES šalių narių. „Tą lemia aukštas inovacijų lygis su žiedine ekonomika susijusiuose sektoriuose bei patikima ir plačiai išvystyta atliekų perdirbimo sistema. Aukštą „žiediškumo“ lygį lemia ir tai, kad Vokietijos ekonomika, būdama viena didžiausių ES, leidžia pritraukti daugiau privačių investicijų bei sudaro sąlygas sukurti daugiau su žiedine ekonomika susijusių darbo vietų“, - sako K. Kužmarskytė.

Praėjusiais metais Vokietijos ekonomikos sektoriai, kuriuose taikomi žiedinės ekonomikos principai, sulaukė 28,7 mln. eurų investicijų. Tuo tarpu kitose panašaus ekonominio lygio šalyse (pagal BVP vienam gyventojui) – Olandijoje, Švedijoje ar Danijoje – nuo 2 iki 5 mln. eurų. Lietuvoje šiems ekonomikos sektoriams skiriama 0,4 mln. eurų investicijų.

Kitas, dėmesį atkreipiantis pavyzdys, anot K. Kužmarskytės, yra Čekija: „Šioje šalyje, skirtingai nei daugumoje Vakarų ir Šiaurės Europos šalių, susidaro bene mažiausiai vienam gyventojui tenkančių atliekų. Čia per metus vienam gyventojui tenka 339 kg komunalinių atliekų ir 81 kg maisto atliekų. Palyginti, Olandijoje vienam gyventojui kasmet tenka daugiau kaip 500 kg komunalinių atliekų. Lietuvoje maisto atliekų susidaro 37 kg vienam gyventojui per metus, tačiau derėtų atkreipti dėmesį į bendrą komunalinių atliekų kiekį, kurių vienam gyventojui tenka net 464 kg“.

Vyriausybė gali imtis žiedinės ekonomikos lyderystės

Lietuvos inovacijų centro inovacijų viešajame sektoriuje ekspertė Justė Rakštytė-Hoimian sako, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos neapsiriboja tik tam tikromis medžiagomis ar sektoriais: „Tai yra sisteminis pokytis, darantis poveikį visai ekonomikai ir apimantis visus produktus bei paslaugas. O pagrindiniais šių sisteminių pokyčių iniciatoriais galėtų tapti vyriausybės, turinčios galių skatinti verslo bei produktų, paremtų žiedinės ekonomikos principais, kūrimą“.

ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane viešieji žalieji pirkimai yra laikomi viena svarbiausių priemonių, siekiant žiedinės ekonomikos tikslų. Viešieji pirkimai sudaro net 20 proc. ES BVP ir, užimdami didelę Europos vartojimo piramidės dalį, atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie žiedinės ekonomikos. Europos Komisija skatina šalių narių vyriausybes tobulinti nacionalines viešųjų pirkimų sistemas ne tik skiriant didžiulį dėmesį ekologiškumo kriterijams, bet ir pagrindžiant juos žiedinės ekonomikos principais.

„Viešojo sektoriaus institucijos galėtų iš esmės prisidėti prie žiedinės ekonomikos vykdydamos žaliuosius pirkimus. Lietuvos Nacionalinėje pažangos programoje numatyta, kad 2030 m. 50 proc. visų viešųjų pirkimų turėtų būti žalieji pirkimai, t. y. tokie viešieji pirkimai, kuriais įsigyjamos aplinkai draugiškos bei žiedinę ekonomiką skatinančios prekės ir paslaugos“, – sako J. Rakštytė-Hoimian.

Konkursas moksleiviams: geriausių darbų autoriai bus apdovanoti vertingais prizais

Jei mėgstate fotografuoti, filmuoti, o taip pat esate neabejingi aplinkosaugai – nepraleiskite progos savo darbų išmainyti į prizus! Kviečiame 9–12 klasių moksleivius dalyvauti konkurse „Žiedinė ekonomika“, kuriame trijų geriausių video ir foto reportažų autoriai bus apdovanoti vertingais prizais, o taip pat dovanos bus įteiktos dar 30 konkurso dalyvių.

Norint dalyvauti konkurse, tereikia mobiliuoju telefonu parengti video ar foto reportažą, kuriame paaiškintumėte, kas yra žiedinė ekonomika, kaip ji padeda spręsti svarbias aplinkosaugines problemas ir kodėl ji yra mūsų visų ateitis.

Konkurso nugalėtojus portalo „Delfi“ feisbuko paskyroje paskelbsime kovo 16 d. Geriausius darbus atrinksime atsižvelgdami į jų aktualumą, originalumą ir įtaigumą. Nugalėtojų laukia vertingi prizai:

1 vieta: 100 (vieno šimto) Eur vertės išmanusis laikrodis;

2 vieta: 50 (penkiasdešimties) Eur vertės išmanusis laikrodis;

3 vieta: M. Jovaišos nuotraukų albumas „Neregėta Lietuva“.

Be to, dar 30 konkurso dalyvių apdovanosime „Delfi“ gertuvėmis. Geriausiais darbais pasidalinsime „Delfi“ portale.

Jūsų darbų lauksime nuo vasario 22 d. iki kovo 14 d. el. paštu [e-mail], [e-mail] Siunčiant konkursinius darbus, prašome nurodyti savo vardą, pavardę, kontaktinį telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.