Staigmena miestiečiams: kokiu oru kvėpuojame?

Ruduo – vienas spalvingiausių metų laikų. Tačiau be gamtos skleidžiamo grožio, šis metų laikas atneša nemažą rūpestį – suintensyvėję transporto srautai didina oro taršą, kuri kenkia ne tik žmogui, bet ir kitiems gyviems organizmams, augalams. GRYNAS.lt aiškinasi, kada oro tarša didžiausia, kaip ją sumažinti ir kokia dabar yra oro kokybė Lietuvoje.

Rugsėjį oro tarša padidėja

Rugsėjis yra metų mėnuo, kada visoje Lietuvoje suintensyvėja transporto srautai: dažniau pradeda važinėti autobusai, padaugėja ir ką tik iš atostogų grįžusių gyventojų su automobiliais. Ypač stipriai transporto priemonių kiekio pagausėjimą jaučia didieji Lietuvos miestai, o labiausiai – Vilnius. Į sostinę kasmet suguža vis daugiau būsimų studentų, kurie į paskaitas žada važinėti su savo automobiliais, o miesto senbuviai nuosavų transporto priemonių kelionei į darbą taip pat nežada atsisakyti.

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyr. specialistė Vilma Bimbaitė įvardija kelis aplinką teršiančius elementus, kurių ypač padaugėja rugsėjo mėnesį: „Rugsėjo mėnesį prasidėjus mokslo metams ir suintensyvėjus transporto srautams, kiek padidėja kietųjų dalelių KD10 ir azoto dioksido NO2 koncentracijos miestų ore.“

Vis dėlto pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, ribinių verčių viršijimo tikimybė rugsėjo pradžioje yra nedidelė.

Pakilimas fiksuojamas visą šaltąjį laikotarpį

Vis dėlto teršalų kiekio padidėjimas ore išlieka visą šaltąjį metų sezoną. Kaip aiškina V. Bimbaitė, tam įtakos turi ir meteorologinės sąlygos: „Meteorologinė situacija nuolat kinta, sąlygos teršalų sklaidai gyvenvietėse priklauso ir nuo vietinių meteorologinių sąlygų. Užtenka ir nedidelių orų pasikeitimų, kad būtų juntamas jų poveikis oro kokybei, nors ir esant tiems patiems teršalų išmetimams.“

Labiausiai aplinkos orą Lietuvoje teršia transportas (taršesni yra dyzeliniai varikliai), kurio poveikis oro kokybei jaučiamas visais metų laikais. Šildymo sezono metu daug teršalų į aplinką patenka iš energetikos įmonių ir individualių namų šildymo įrenginių.

„Pastaruosius keletą metų stebime tendenciją, kad daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų per metus (daugiau nei 70 proc.) šalies miestuose užfiksuojama būtent šiuo laikotarpiu. Smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5, kurių daug išmetama deginant kietąjį kurą ir kurios yra ypač problematiškos sveikatos požiūriu, koncentracija taip pat žymiai išauga būtent šaltuoju metų laiku“, – aiškina oro taršos specialistė.

Ji tęsia, kad su kietojo kuro kūrenimu susijusi ir kita opi oro kokybės problema – didelės kancerogeno benzo(a)pireno koncentracijos. Šio teršalo daug išmetama deginant kietąjį kurą tinkamai neprižiūrėtuose ir prastos kokybės šildymo įrenginiuose. Jei kietųjų dalelių KD10 koncentracijos kitimo tendencija daugelyje miestų smarkiai nekinta, tai kietųjų dalelių KD2,5 ir benzo(a)pireno koncentracijos (matuojamos didžiuosiuose šalies miestuose) pastaraisiais metais rodo didėjimo tendenciją.

„Didžiausios šalies miestuose būna kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 (visais metų laikais miestuose, bet ypač šildymo sezono metu), policiklinio aromatinio angliavandenilio benzo(a)pireno (miestuose šildymo sezono metu) ir ozono O3 (pavasarį ir vasarą; didesnės kaimo vietovėse) koncentracijos“, – tęsia Aplinkos apsaugos agentūros oro taršos specialistė.

Kad šaltomis dienomis oro kokybė ypač suprastėja, rodo Aplinkos apsaugos agentūros 2016 metų duomenys. V. Bimbaitė informuoja, jog 2016 m. prasčiausia oro kokybė šalyje buvo šaltais orais ir nepalankiomis teršalų sklaidai meteorologinėmis sąlygomis pasižymėjusį sausio mėnesį, kai fiksuotos labai didelės daugelio teršalų koncentracijos.

„Nusistovėjus šaltiems ir ramiems orams, suintensyvėjus kuro deginimui energetikos įmonėse, individualių namų šildymo įrenginiuose, poveikį darant ir kitiems taršos šaltiniams (transportui, pramonei), sąlygos teršalams kauptis aplinkos ore buvo palankios“, – tvirtina pašnekovė.

Oro kokybė matuojama specialiose stotyse

Vis dėlto oro tarša yra neišvengiama. Nors, V. Bimbaitės teigimu, Lietuvoje švaresniu oru kvėpuojame šiltuoju metų laiku, kuomet dažniau vyrauja palankios sąlygos teršalams sklaidytis, pavasarį ir vasarą oro užterštumas (dažniausiai kietosiomis dalelėmis) vėl padidėja – karštomis dienomis ar ilgą laiką nesant lietaus.

Specialistė aiškina, kad kokybišku oru yra laikomas toks, kuriame teršalų koncentracija neviršija Lietuvos ir ES teisės aktais nustatytų kokybės normų.

„Kasdien vertinami ir su normomis lyginami šie teršalai – kietosios dalelės KD10 ir KD2,5, azoto dioksidas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, ozonas; aktuali informacija apie oro kokybę kasdien skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje. Minėtų teršalų koncentracijos aplinkos ore matuojamos 17-oje automatinių oro kokybės tyrimų stočių. Tokios stotys veikia 8-iuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Jonavoje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje) ir kaimo vietovėse Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose“, – vardija V. Bimbaitė.

Oro taršą jaučia žmogus

Jokia paslaptis, kad ore esantys teršalai yra kenksmingi žmogui. Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo sistemą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Dėl padidėjusios oro taršos, gyventojai gali jausti gerklės ar akių perštėjimą, kosėti.

Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Aušra Zigmantienė sako, kad galvos skausmas ir akių graužimas yra natūrali žmogaus reakcija į sveikatai pavojingas kietąsias daleles. Esant tokiems simptomams galima įtarti tik viena – aplinkos oras stipriai užterštas.

„Atmosferoje kaupiasi kietosios dalelės, tačiau svarbiausia, kokios yra aplinkos sąlygos, kokie atmosferoje tuo metu vykstantys reiškiniai. Jeigu yra aukštas slėgis, kietosios dalelės (visa ta tarša) laikosi pažeme. Ir dėl to žmogus jaučia visus nemalonius kvapus. Taip pat, jeigu yra labai žema temperatūra, visiškai nepučia vėjas, nėra jokio maišymosi ore. Nei vertikaliai niekas nesimaišo, nei horizontaliai. Dėl to taip pat kietųjų dalelių koncentracija neišsisklaido. Jeigu drėgna, yra vėjas, tuomet taršos lygis sumažėja“, – aiškina A. Zigmantienė.

Daro didelę įtaką gamtai

Ne ką mažiau transporto priemonių, gamyklų į aplinką išmetami teršalai kenksmingi ir gamtai. Kaip aiškina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė, anglies monoksidas ir azoto oksidai, išskiriami automobilių, tiesiogiai (kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos) ir netiesiogiai (nes jos yra pažemio ozono pirmtakai) prisideda prie klimato kaitos.

Gamta teršiama ne tik tuomet, kai transporto priemonė važiuodama išmeta kenksmingas medžiagas. VDU doc. J. Žaltauskaitė priduria, jog važiuojant automobiliui pakeliamos ant kelio nusėdusios medžiagos (kietosios dalelės), kurios dar ilgai išlieka ant šalia kelio augančių augalų.

„Jei kelkraštis yra žvyruotas, o ypač jei visas kelias nėra padengtas asfaltu ar kita jam prilygstančia danga, pakėlimas susidaro tikrai didelis. Pavasarį, kol nėra sužėlę augalai ir ant kelio per žiemą susikaupę daug įvairių medžiagų (dėl barstomų druskų, smėlio ir t.t), jos yra pakeliamos ir išnešiojamos“, – pabrėžia pašnekovė.

Mokslininkės išvardyti taršos procesai ir medžiagos, kurios daro didžiausią poveikį gamtai, sukelia ne tik šiltnamio efektą. Pasak J. Žaltauskaitės, augalai pasisavina ant jų nusėdusius azoto junginius, kuriuos vėliau, kartu su augalu, suėda gyvūnai. Sieros junginiai gali sukelti augalų pažeidimus. Ir azoto oksidai, ir sieros oksidai nusėdę rūgština dirvožemį ir taip pakeičia augalų augimo sąlygas.

Taršą stengiasi mažinti

Norint sumažinti oro taršą, veiksmų turi imtis ir atsakingos institucijos, ir kiekvienas Lietuvos gyventojas. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė GRYNAS.lt teigia, kad, pirmiausia, oro taršą Lietuvoje riboja įstatyminė bazė, mūsų šalis neturi didesnės oro taršos nei kitos Europos Sąjungos šalys.

„Lietuvoje aplinkos oro kokybė nėra bloga ir yra geresnė nei daugumoje kitų Europos Sąjungos valstybių, Lietuvoje per metus į aplinkos orą išmetamas tarptautiniais ir ES reikalavimais reglamentuotas teršalų kiekis neviršija jiems nustatytų išmesti normų. Tačiau valstybinio aplinkos oro monitoringo, kurį vykdo Aplinkos apsaugos agentūra, duomenys rodo ir tai atsispindi Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, LR Seimo patvirtintoje 2015 m., kad spręstinų problemų yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose dėl kietųjų dalelių (KD10) ir benzo(a)pireno normų laikymosi. Šių teršalų koncentracija išauga, kai prasideda šildymo sezonas, naudojamas kietasis kuras (ir biokuras)“, – aiškina specialistė.

Ji tęsia, kad dideliems (50 MW ir didesniuose) ir vidutinio dydžio (0,5 MW ir didesniuose) kietojo kuro deginimo įrenginiams yra nustatytos išmetamų oro teršalų normos, Aplinkos apsaugos įstatymo nustatytais pagrindais tokius įrenginius eksploatuojantys veiklos vykdytojai turi turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kontroliuojamas išmetimo normų ir kitų leidimuose nustatytų sąlygų laikymasis, galimos taikyti administracinio ir ekonominio poveikio priemonės ir pan.

„Tačiau labai aktuali yra individualių būstų, neprijungtų prie centralizuotos šildymo sistemos, šildymo įrenginių tarša ir dėl to „kenčianti” tų vietovių oro kokybė (nacionalinės 2015 m. išmestų teršalų apskaitos duomenimis, dėl deginimo namų ūkiuose į aplinkos orą išmesta apie 20 proc. viso Lietuvoje išmesto švino kiekio ir virš 30 proc. kadmio kiekio (tai sunkieji metalai); didžioji dalis patvariųjų organinių teršalų (POT), tarp jų apie 65 proc. dioksinų ir furanų bei virš 80 proc. minėto oro kokybės atžvilgiu probleminio ir sveikatai pavojingo teršalo benzo(a)pireno). Aktualus ir manomai nepakankamas visuomenės (nebūtinai žemesnio socialinio statuso) sąmoningumas renkantis šildymui naudojamą kurą ar naudojant jo vietoje net atliekas, renkantis šildymo būdą, šildymo įrenginius, juos prižiūrint (reguliuoti, šalinti pelenus, valyti ne tik dėl taršos, bet labiau gal dėl gaisrų prevencijos kaminus), renkantis individualias transporto priemones (amžius, degalų rūšis). Manytina, kad tai iš dalies ir nepakankamo informuotumo pasekmė“, – mano E. Auglienė.

Atsakingos institucijos, anot E. Auglienės, pradeda labai svarbią veiklą siekiant sumažinti galimybes šildytis „bet kuo, kas dega ir skleidžia šilumą“ ir dėl to nustatyti reikalavimus Lietuvoje vartojamo kietojo kuro kokybei, pasiekti, kad ji būtų kontroliuojama ir pan. Taip pat rengia, platina ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėje nuolat skelbia rekomendacijas gyventojams, kaip paprasčiausiais būdais mažiau kenkti sau ir aplinkos orui („Devyni dalykai, kuriuos galiu padaryti, kad oras, kuriuo kvėpuojame, būtų švaresnis, sveikata geresnė, o piniginė pilnesnė“).

Siekiant sumažinti transporto taršą, kasmet rugsėjo 16 – 22 dienomis rengiama Europos judumo savaitė, kuri yra didžiausia tvaraus judėjimo kampanija pasaulyje. Šia kampanija siekiama skatinti Europos šalių vietos valdžios institucijas diegti ir populiarinti tvarias transporto priemones bei paskatinti gyventojus išbandyti susisiekimo automobiliais alternatyvas. Prie šios iniciatyvos šiemet, kaip ir kasmet, taip pat prisidės ir Lietuva.

Oro tarša šaltuoju metų laikotarpiu padidėja. Nors didelių pokyčių žmogus ir nepastebi, gamta – atvirkščiai. Dėl neapgalvotos ir neatsargios žmogaus veiklos gamtoje vyksta procesai, kurie gali nesugrįžtamai pakeisti mūsų aplinką.