Direktorė vėl rėmėsi tais pačiais, jau ne kartą girdėtais, argumentais, kad miško kelius užtverti galima ir valstybinėje žemėje verslininkai gali pastatyti didžiulius užtvarus, pro kuriuos paprastas žmogus nei praeis, nei pravažiuos, nes tai yra apsauga nuo šiukšlinimo.
Taip pat direktorės manymu valstybinėje žemėje iškasti tvenkiniai, kuriais naudojasi tik privatus asmuo, yra tiesiog sutvarkytos senos kūdros. Direktorė pabrėžė, kad ji yra atsakinga tik už gamtos ir kultūros paveldo apsaugojimą.
Gina L. Pučinsko dvarą draustinyje
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė V. Petiukonienė nuo pat pradžių įnirtingai gynė verslininko, restorano „Verkiai“ savininko Lino Pučinsko dvarą Turniškės kraštovaizdžio draustinyje. Direktorė teigė, kad ten iškasti tvenkiniai valstybinėje žemėje yra seni, tai, direktorės nuomone, tiesiog sutvarkytas šiukšlynas.
„Ta sodyba pelkių apsuptyje suformuota ne naujai, ji jau buvo šimtmečiais, į tas pelkes buvo vežamos popieriaus fabriko atliekos. Ten išvalyta dalis sąvartyno“, - kalbėjo V. Petiukonienė.
Tačiau situaciją sklype jau seniai yra ištyrusi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), kuri konstatavo visiškai priešingą poziciją nei direktorės. „Valstybinėje žemėje iškastos trys kūdros, kurių dydis gerokai viršiją leistiną 10 arų dydį. Be to, pagal turimą archyvinę dokumentaciją nenustatyta, kad minėtoje vietoje yra buvusios tokio dydžio kūdros. Todėl tikėtina, kad buvo iškastos naujos kūdros, o ne išvalytos esamos“, - rašoma VSTT išvadose.
GRYNAS.lt paklausė direktorės, ar ji nematė aukštesnės institucijos išvadų, kad toliau gina tvenkinius, kuriuos pasmerkė ir Saugomų teritorijų tarnyba, V. Petiukonienė sakė, kad jos apie išvadas niekas neinformavo.
„Jūs žinote, o aš nežinau, ką konstatavo, kai gausime išvadas, tada kalbėsime. Galbūt jūs turite išvadas, mums to nepateikė. Visų tyrimų išvadose reikia atskirti, kas už ką atsakingas, aš nenoriu būti atsakinga už visas kontroliuojančias institucijas. Mes nesame valstybės pareigūnai. “, - aiškino V. Petiukonienė.
Sudarė pažeidimų sąrašą, bet jo atskleisti negali
Parko direktorė spaudos konferencijoje teigė, kad direkcija aktyviai kreipiasi dėl pažeidimų į kitas atsakingas institucijas. Pasak parko direktorės, yra tarnyboms išsiųstas raštas su 91 adresu, kur galimai yra padaryti pažeidimai.
Paklausta, gal tuomet gali paviešinti tą sąrašą ir leisti apie jį sužinoti ir žurnalistams bei visuomenei, direktorė nuo atsakymo išsisuko: „Aš palikau Seime visus dokumentus, kokiais adresais siųsta. Taip pat duosiu visoms žinyboms, kurios daro patikrinimus. Tarnybos daro patikrinimus, jeigu jos manys, kad tai visai visuomenei skirtas dokumentas, tuomet pateiksime ir žiniasklaidai.“
Vienintelis parkas, kuris neturi apsaugos reglamento, bet direkcijai jo nereikia
Seimo nariai ir Aplinkos ministerijos darbuotojai Aplinkos apsaugos komitete ne kartą piktinosi, kad Pavilnių ir Verkių regioninis parkas yra vienintelis Lietuvoje, kuris nėra pasitvirtinęs savo apsaugos reglamento. Seimo nariai spėliojo, kad tai yra labai naudinga statytojams, mat kitose saugomose teritorijose specialiuoju planu yra reglamentuota viskas: užstatymo aukštis, plotis, net pastato spalva, šiame parke galima statyti miesto pastatus, nebūtinai būdingus saugomam kraštovaizdžiui.
„Pagrindinė bėda, gal čia ir parko direkcijos kaltė, kad vienintelis parkas, kuris neturi apsaugos reglamento ir savo nuostatuose nėra sudėjęs, kokia turi būti architektūra. Visuose parkuose labai aiškiai pasakyta: aukštis, užstatomas plotis, net stogo kampai, kokie turi būti, šitame parke kaip nėra, taip nėra“, - anksčiau Seimo komitete kalbėjo Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Paklausta, kodėl per šitiek metų nepasitvirtina parko apsaugos reglamento, direktorė teigė, kad jo nereikėjo, mat užteko miesto bendrojo plano: „Galima statyti statinius pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. Vilniaus mieste buvo priimtas toks sprendimas, kad vadovaujamės bendruoju planu.“
Seimo nariai įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę ir parką iki rugsėjo 1 dienos patvirtinti parko apsaugos reglamentą. Paklausta, ar jis bus galiausiai patvirtintas, parko direktorė atsakė teigiamai: „Esu įsitikinusi, kad bus tas reglamentas ir parengtas, ir patvirtintas.“
Į Gulbinų kvartalą turi teisę įeiti visi
GRYNAS.lt žurnalistai lankėsi prie prabangaus Gulbinų kvartalo, kur parko rekreacinėje zonoje, buvusioje pionierių stovykloje, išdygo prabangus gyvenamasis kvartalas, vadinamas antruoju Laurų kvartalu. GRYNAS.lt žurnalistus prie tvoros pasitiko apsauginis, kuris bandė išginti fotografuojančius žurnalistus net iš kitos tvoros pusės, nors visa rekreacinė teritorija turėtų būti prieinama visiems ir joje draudžiama statyti gyvenamuosius namus.
Iš šios „rekreacinės“ teritorijos buvo išvaryti net Seimo nariai, kurie po GRYNAS.lt tyrimų vyko į parką ir apžiūrinėjo statybų atvejus. GRYNAS.lt jau rašė, kad šią vietą valdo Lietuvos verslo elitas, o kvartale gyvena įtakingi verslininkai. Parko direktorė teigė, kad į šią teritoriją turi teisę patekti visi.
„Gulbinų pionierių stovykla – tai rekreacinės paskirties teritorija, skirta poilsiui. Anksčiau ten poilsiavo pionieriai, stovyklą privartizavus parengtas detalus planas, jame viskas labai gražu, labai tvarkoje – kad rekreacinėje teritorijoje statomas poilsio statinių kompleksas. Parko direkcija ne vieną, ne du ir ne tris kartus dalinosi savo nuogąstavimais su visuomene, kad ten statomi gyvenamieji namai, dabar matome, kad realybė yra kitokia nei dokumentai. Teoriškai jūs turite teisę ten lankytis ir reikalauti, kad jus ten įsileistų, tai rekreacinė teritorija“, - kalbėjo V. Petiukonienė.
Paklausta, ar ji pati kada nors buvo įėjusi į teritoriją ir ar neturėjo incidentų su apsauginiais, direktorė teigė, kad ji eina tik aplinkui: „Aš esu dalyvavusi reide ir su policija, bet aš neeinu pro pagrindinius vartelius, o einu aplinkui, miško keliukais. Mano tikslas buvo įsitikinti, kad visuomenė gali laisvai judėti prie ežero.“
Negali imtis jokių veiksmų
Direktorė vėl kalbėjo apie grasinimus jai, tačiau eilinį kartą neįvardino nei konkrečių asmenų, nei konkrečių aplinkybių: „Esu nusivylusi sistema, nes patyriau daug grasinimų, buvo kreiptąsi net į teisėsaugos institucijas, bet buvo gautas atsakymas, kad grasinimuose nėra nusikaltimo sudėties.“
Paklausta, kaip vertina Žolyno gatvėje, Iškartų kraštovaizdžio draustinyje atsiradusį tikrą pilių kvartalą, kai miškuose pristatyta daugybė statinių, direktorė teigė, kad nieko negali padaryti: „Faktas, jie jau buvo, ne mūsų kompetencijoje esamus namus griauti. Turime tokių namų, į kuriuos žiūrėti negalime, jie sovietmečio laiku yra pastatyti, bet tai privatūs sklypai ir jų gyvenimas sklypo ribose yra jų teisė.“
Direktorė teigė, kad direkcija yra atsakinga už kultūros paveldo vertybių apsaugojimą. Paklausta, kaip vertina, kultūros paveldo zonoje, Kalvarijų istoriniame draustinyje „Hanner“ įmonės pastatytą visą daugiabučių kvartalą „Verkių slėnis“, direktorė teigė, kad priešinosi šiam projektui: „Galime sukelti visą atskirą medžiagą. Ten yra kultūros vertybės teritorija ir ten pagrindinis dirigentas yra kultūros vertybes saugančios institucijos. Mes nesutikome, priešinomės ir dabar man atrodo, kad ten yra per didelis užstatymo tankumas, bet mes nekuriame įstatymų. Jeigu yra įstatymai, mes turim jiems paklusti.“
Baseino mįslė: nugriautas jis ar ne
GRYNAS.lt jau aprašytuose sklypuose Žolyno g. 45, 49 ir 45B, kuriuose net namai stovi dalinai valstybinėje žemėje, yra ir dar vienas objektas, kuris privertė susipainioti parkų direktorę. Sklypas dalinai patenka į Antakalnio kraštovaizdžio draustinį ir jame yra įrengtas baseinas, nors draustinyje nėra leidžiama kasti ar kitaip žaloti reljefą.
Parko direktorė V. Petiukonienė televizijos laidoje ir Seimo nariams Aplinkos apsaugos komitete skundėsi, kad yra vyriausiojo teismo sprendimas nugriauti baseiną, bet jis jau trejus metus kažkodėl nevykdomas. GRYNAS.lt kreipėsi į VTPSI su klausimu, kodėl teismo sprendimas nėra vykdomas šitiek metų, tačiau inspekcija neturėjo informacijos apie jokį teismo sprendimą.
GRYNAS.lt žurnalistė patarė inspekcijai kreiptis į parko direktorę ir paklausti, kokį teismo sprendimą ji nuolatos mini, tačiau pati direktorė negalėjo suteikti daugiau informacijos apie mįslingą teismo sprendimą.
„VTPSI susisiekė su Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktore V. Petiukoniene, tačiau parko direktorė negalėjo suteikti daugiau informacijos apie paklausime nurodytą teismo sprendimą nugriauti baseiną adresu Žolyno g. 45B, Vilnius. Informuojame, kad VTPSI neturi informacijos apie priimtą teismo sprendimą nugriauti nurodytą objektą ir nėra numačiusi atlikti jo griovimo darbų“, - GRYNAS.lt komentavo VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Toma Kondrotaitė.
Tuomet GRYNAS.lt redakcija kreipėsi į parko direktorę, klausdami, ar toks teismo sprendimas iš viso egzistuoja, ar ji tiesiog kalbėjo netiesą. Direktorė pateikė stulbinantį atsakymą, kad baseinas jau nugriautas.
„Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcijos darbuotojų 2005 metų surinktoje medžiagoje užfiksuotos neteisėtos baseino, esančio Žolyno g. 45, statybos. Po dvejų metų darytose nuotraukose jau matosi baigiamas griauti baseinas. Tai buvo direkcijos darbuotojų aktyvių veiksmų rezultatas. Prie to, kad šis nelegalaus statinys būtų nugriautas prisidėjo ne vien direkcija, bet ir Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri pagal kompetenciją vykdo statybų priežiūros kontrolę“, - anksčiau GRYNAS.lt komentavo V. Petiukonienė.
Parko direktorės teiginiai šiuo atveju atrodo keistai, nes GRYNAS.lt žurnalistai apsilankė vietoje ir nufotografavo sklype įrengtą baseiną, kuris stovi kaip stovėjęs ir nėra nugriautas. GRYNAS.lt paklausė parko direktorės, kokia situacija yra su baseinu, kuris tikrai nėra nugriautas.
„Mes šnekame apie visai skirtingus baseinus Žolyno g. 45A ir Žolyno g. 45B, aš jus taip einančią užklupsiu staigiai ir paklausiu informacijos, kaip ten iš tikrųjų yra, kokiu adresu. Yra du skirtingi adresai ir du skirtingi baseinai. Tas baseinas buvo 2007 metais nugriautas, tačiau šiandieną mes matome, kad vis vėl atstatytas, bet šitie klausimai turėtų būti ne parko direkcijai, o statybos inspekcijai“, - konferencijos metu kalbėjo V. Petiukonienė.
Paaiškino savo pajamas
Parkų direktorė V. Petiukonienė nėra valstybės tarnautoja, todėl jai nėra privaloma deklaruoti savo pajamų, ji dirba tiesiog pagal darbo sutartį. Tačiau 2015 metais ji kartu su buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko valdoma partija kandidatavo į savivaldybės tarybą ir jos 2014 metų pajamų deklaracija yra vieša. Iš jos matyti, kad direktorė vieną mėnesį užsiėmė individualia veikla, taip pat atmetus jos gaunamą atlyginimą, deklaracijoje matomi papildomi 40 tūkstančių litų. Paklausta, kokia ta stebuklinga individuali veikla, direktorė teigė, kad gavo palikimą.
„Jūs suklydote, tai mano palikimas“, atsakė V. Petiukonienė.
Žurnalistei replikavus, kad palikimo nebuvo deklaruota, direktorė skėsčiojo rankomis: „Tai mano palikimas po artimųjų mirties. O individuali veikla buvo, kad keliems savaitgaliams turėjau siuvimą ir apie 40 tūkstančių litų jūs net nekalbėkite. Per pastaruosius penkis metus mirė du man artimi žmonės ir palikimą gavau.“
Savivaldybė atlieka vidinį tyrimą
GRYNAS.lt primena, kad po redakcijos tyrimų apie įtartinas statybas parkų draustiniuose,Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo vidinį tyrimą dėl parko direkcijos veiksmų. Vilniaus meras Remigijus Šimašius laukė parko direktorės raštiškų paaiškinimų dėl GRYNAS.lt atskleistų statybų atvejų.
Vilniaus vadovui buvo kilusių abejonių dėl statybų atvejų šiame parke. Tyrimas dar nebaigtas. GRYNAS.lt primena, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė V. Petiukonienė yra buvusio Vilniaus meto A. Zuoko partijos bendražygė.
„Merą nustebino DELFI žurnalistų paviešinta informacija apie statybas Pavilnių regioniniame parke. Mero nuomone, valstybės įstaigos turi ne kratytis atsakomybės ir permetinėti ją viena kitai, o kartu susirinkus išspręsti statybų „rebusą“, - anksčiau GRYNAS.lt rašė Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas.
Draustiniuose pridygo pilių
GRYNAS.lt jau rašė apie daugybę abejotino teisėtumo statybų atvejų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, kai draustiniuose pridygo pilis primenančių turtingų verslininkų namų.
Po GRYNAS.lt tyrimų specialią komisiją pažeidimams parke nustatyti sudarė ir Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Į orą buvo pakeltas sraigtasparnis, situaciją aiškinasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), Valstybinė miškų tarnyba, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (Vilniaus RAAD). Taip pat situaciją parkuose aiškinosi ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kurio nariai vyko į išvažiuojamąjį posėdį ir patys apžiūrėjo statybas parke. Vis dėlto iš prabangaus Gulbinų kvartalo buvo išvaryti net Seimo nariai.
Tačiau GRYNAS.lt žurnalistams pavyko iš paukščio skrydžio užfiksuoti visus Gulbinų kvartale esančius statinius. Taip pat žurnalistai atskleidė, kam priklauso šis prabangus kvartalas.
Žurnalistai neseniai aprašė istoriją parke, kai Turniškės kraštovaizdžio draustinyje, Verkių g. 136, išdygo didžiulė pilis, iškasti tvenkiniai valstybinėje žemėje, per valstybinę žemę nutiestas kelias ir užtvertas užtvaru, o parkas įnirtingai gina šias statybas. Statybas vykdė įtakingas verslininkas, tame pačiame parke turintis restoraną „Verkiai“, L. Pučinskas. Tačiau tas atvejis toli gražu nebuvo vienintelis. GRYNAS.lt žurnalistai sužinojo apie dar vieną labai panašų atvejį tame pačiame parke, tik kitame, jau Riešės hidrografiniame draustinyje, Gulbinų g. 74, kur buvo sulygintas šlaitas, išdarkyta miško paklotė valstybinėje žemėje, o sklype kyla didžiulis namas. Šias statybas vykdo prestižinės Baltijos-Amerikos klinikos vadovė Inga Malinauskienė.
Taip pat GRYNAS.lt, išnagrinėjęs Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritoriją žemėlapiuose, rado dar devynis įtartinus statybų draustiniuose atvejus, kai kuriais atvejais naudojama ir valstybinė draustinių žemė. Didžioji dalis šių atvejų siejama su įtakingais verslininkais, teisininkais bei visuomenės veikėjais.
Negana to, GRYNAS.lt buvo aprašęs ir vieną įžūliausių atvejų, kai Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, kur naujos statybos yra draudžiamos įstatymu, atsirado du didžiuliai prabangių namų kvartalai „Rasų namai“ ir „Rasų slėnis“. Dar daugiau, ten galimai aptverta valstybinė žemė, o aplink sklypą yra aplinkosauginių pažeidimų. Tiesa, parko direktorė nieko blogo nemato ir gina šių kvartalų viduryje draustinio pastatymą, nes anksčiau ten buvo chemijos sandėliai.
Be to, Ribiškių ir Iškartų kraštovaizdžio draustiniuose GRYNAS.lt žurnalistai surado visą „piliakalnį“. Žolyno gatvėje tarp miškų yra daugybė didžiulių statinių, viduryje draustinio statomas net daugiabutis. Taip Kalvarijų istoriniame draustinyje, kultūros paveldo apsaugos zonoje pastatytas daugiabučių kvartalas „Verkių slėnis“.
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.