Šios dienos duomenys ir numatytos griežtos priemonės leidžia tikėtis, kad savavališkų statybų skaičiaus mažėjimo tendencija 2016 metais bus gerokai ryškesnė, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Dažniausiai savavališkai statomi nesudėtingi statiniai, daug rečiau – naujo neypatingo (šiai kategorijai priskiriama dauguma individualių gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio pastatų) statinio statybos darbai, kurie pradedami dar negavus statybą leidžiančio dokumento (SLD) – 2014 m. jų buvo 88, pernai – 66. Naujų visų kategorijų savavališkos statybos atvejų skaičius pakito dar stipriau – jų nustatyta beveik penktadaliu mažiau.
2015 m. statytojams dėl įvairių statinių savavališkos statybos surašyti 143 protokolai (iš jų 19 juridiniams asmenims) ir skirta 57,34 tūkst. eurų baudų. Iš praėjusiais metais VTPSI nustatytų 462 savavališkų statybų tais pačiais metais padariniai pašalinti 72 atvejais – 15,6 proc. 2015 metais VTPSI pateikė teismams 190 ieškinių/prašymų dėl įpareigojimų, nurodytų VTPSI administraciniame akte, nevykdymo, iš jų 166 ieškiniai – dėl įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Aplinkos ministerijai pavaldžios aplinkosaugos kontrolės ir statybos priežiūros institucijos šiuo metu dalyvauja daugiau kaip 1170 bylų, kurias jos inicijavo valstybės interesams apginti. Bylos dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo ir kitų teisės aktų pažeidimų, kuriose dalyvauja VTPSI, skaičiuojamos šimtais – baigiantis 2015 m. jų buvo 773. Vien tik praeitais metais visiškai ar iš dalies patenkinti 163 VTPSI teismams pateikti prašymai ar ieškiniai. VTPSI laimėtų bylų dalis kasmet didėja, praeitais metais 92 proc. ieškinių teismai pripažino pagrįstais.
VTPSI perdavus antstoliams vykdyti pagal teismų sprendimus išduotus vykdomuosius raštus, 2015 m. nugriauta arba pradėta griauti 13 objektų (21 statinys), 2014 m. – 7 objektai (9 statiniai).
Pastarųjų metų savavališkų statybų ir jų padarinių šalinimo statistika rodo, kad kas dešimtas statytojas pasinaudoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatyta galimybe statybą įteisinti. Savavališkos statybos įteisinimo procedūra brangi ir nėra paprasta. Už savavališką statinio statybą taikoma administracinė atsakomybė. Asmuo, kuriam pateiktas reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ar išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjęs Statybos įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti SLD. Už savavališkos statybos įteisinimą tokiu būdu 2015 m. sumokėta beveik ketvirtis milijono eurų.
Pagal galiojantį savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų reglamentavimą priversti savivaliautoją nugriauti statinį reikia daug laiko ir pastangų. Atsižvelgusi į tai, Aplinkos ministerija parengė teisės aktų pakeitimo projektų paketą, kuris iš esmės turėtų pakeisti situaciją. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projektu numatoma pakeisti asmenų atsakomybės už pažeidimus statybos srityje taikymo koncepciją, kad tam tikri VTPSI privalomieji nurodymai būtų vykdomieji dokumentai, t. y. jų nevykdant šie tiesiogiai būtų perduoti antstoliui vykdyti priverstinai. Jeigu privalomuoju nurodymu asmuo įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, jame nurodoma, kad VTPSI turi teisę tai atlikti šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Priėmus šį įstatymo projektą, bus užtikrintas efektyvus, rezultatyvus ir operatyvus statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimas.
Atsižvelgiant į minėto įstatymo keičiamas nuostatas, keičiamas ir Statybos įstatymas, Civilinio proceso kodeksas, Aplinkos ministerijos bei VTPSI priimti teisės aktai, reglamentuojantys priverstinio teismų sprendimų bei privalomųjų nurodymų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo vykdymo procedūras. Numatoma griežtinti juridinių asmenų administracinę atsakomybę už savavališką statybą. Pavyzdžiui, už naujo ypatingo statinio savavališką statybą grėstų bauda nuo 8 iki 30 tūkst. eurų (dabar – nuo 7 240 iki 14 481), o už tokius pačius veiksmus jau baustam asmeniui – iki 50 tūkst. eurų (dabar – iki 21 721).