Tvorų negali būti niekur
Valdininkai gūžčioja pečiais – jie pripažįsta, kad pažeidimų yra, paskirtos net ir baudos, tačiau tvora kaip stovėjo, taip ir stovi, o kada bus nuimta – niekas pasakyti negali.
DELFI gavo informacijos, kad Vilkpėdėje, Šlaito gatvėje, stovi namas, kuris patenka į kultūros paveldo sąrašus. Tai reiškia, kad namą norint rekonstruoti, būtina tam gauti Kultūros paveldo departamento leidimus. Aplink sklypą driekiasi Vilniaus miesto savivaldybės urėdijai priklausantys valstybiniai miškai, tačiau sklypo savininkas tvora apsitvėrė ne tik jam priklausančią teritoriją, bet ir dalį valstybinio miško.
Vis dėlto praktiniai pavyzdžiai byloja, kad tvorų aplink sodybas ar privačius namus netrūksta. Vienas tokių atvejų užfiksuotas minėtoje Šlaito gatvėje.
Sako, kad įstatymai sukurti pažeidėjų naudai
DELFI šaltinių teigimu, už tai, kad sklypo savininkas apsitvėrė jam nepriklausančią valstybinio miško dalį jam teko susimokėti apie 145 eurų (500 litų) baudą. Tai nutiko prieš trejetą metų, dar 2012 m. Sklypo šeimininkai yra kreipęsi į Valstybinę miškų kontrolės tarnybą dėl sklypo ribų patikslinimo. Jeigu tai bus padaryta, valstybinės miško žemės, patenkančios į sklypo teritoriją, gali būti išbrauktos iš valstybinių miškų registro ir atitekti sklypo savininkams. Taip gali nutikti tokiu atveju, jei bus sutvarkyti dokumentai ir sklypo teritorija bus patikslinta pagal anksčiau buvusio sklypo ribas.
„Tenai buvo asocialių asmenų rinkimosi ir nakvojimo centras, aš ir pats tą vietą apeidavau per keletą šimtų metrų, nes priėjus arčiau pakliūdavau į „minų“ lauką. Todėl labai apsidžiaugiau, kad atsirado žmogus, kuris išdrįso įsigyti tokią vietą, bet sutvarkęs teritoriją, jisai panoro ją ir užsitverti, bandžiau atkalbėti, tačiau jis nepaklausė“, - sakė DELFI šaltinis, nenorėjęs būti minimas vardu.
Jo žiniomis, sklypo šeimininką, Lietuvoje žinomą verslininką, nuimti tvorą bandė atkalbėti ne vienas valdininkas. Arba buvo prašoma bent jau palikti laisvą praėjimą į aptvertą teritoriją. Tačiau verslininkas turėjo savo nuomonę šiuo klausimu: „Jis motyvuoja tuo, kad įdėjo didžiules lėšas į šios teritorijos sutvarkymą ir negalės žiūrėti, kaip nieko prie to neprisidėję piliečiai vedžios šunis į šią teritoriją tuštintis“, - pasakojo gerai šią situaciją žinantis valdininkas.
Jei nepavyktų susitarti gražiuoju, o patikslinus sklypo ribas į jas vis tiek nepatektų valstybinio miško dalis, beliktų vienas kelias – teisminis.
„Man irgi nepatinka, kad įstatymai sukurti pažeidėjų naudai, gali laisvai užsitverti tvorą ir būti tiktai nubaustas, o kad galėtum ją nuimti prasideda ilgas teismų maratonas“, - sakė DELFI šaltinis.
Vietiniai Vilkpėdės gyventojai GRYNAS.lt žurnalistams yra sakę, kad juos labiausiai trikdo faktas, kad kol vieni gyvena laikydamiesi visų reikalavimų, kiti įsigudrina šalimais apsitverti miškus ir niekas dėl to nesuka galvos.
Kultūros paveldo departamentas: jie sako, kad nespėjo
Tai, kad minėtame sklype ne viskas vyksta pagal įstatymus, pripažįsta ir Kultūros paveldo departamentas. Pasiteiravus, ar specialistams žinomas faktas, kad į kultūros paveldo sąrašą įtrauktame pastate pristatytas antras aukštas ir rekonstruotas namo išorinis fasadas, departamento specialistai pripažino, kad šis faktas nustatytas seniai, tačiau iki šiol nustatyti pažeidimai nepašalinti.
Jos teigimu, atliekant pastato rekonstrukciją pažeistos gydyklos vertingosios savybės - fasadų architektūrinis sprendimas: plytų stilius, fasadų architektūrinės tūrinės detalės, fasadų apdaila ir puošyba. Paskaičiuota, kad žalos dydis sudaro 66,9 tūkst. eurų (230 683 Lt).
„Departamentas kreipėsi į Prokuratūrą dėl didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės sunaikinimo. Prašėme pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašymas atmestas, perėjęs visas instancijas. Nurodyta, kad statytoja atlieka veiksmus, siekiančius žalą atlyginti, t. y. parengė projektinius pasiūlymus, pateikė prašymą sąlygoms išduoti ir kt. projektavimus darbus“, - aiškino N. Vaitiekūnaitė.
Statytoja pateikė techninį rekonstravimo projektą, departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2013-07-17 projektui pritarė, 2014-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą rekonstravimui. Leidimas išduotas pagal suderintą projektą.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija fiksavusi, kad pastatas nėra perstatytas pagal suderinto projekto sprendinius, su ieškiniu dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius kreipėsi į teismą. Byla išnagrinėta teisme, kitą savaitę bus skelbiamas sprendimas“, - sakė N. Vaitiekūnaitė.
Anot jos, statytojas žalą atlyginti lyg ir pasiruošęs, bet teisme nurodė, kad nespėjo perstatyti statinio. „Leidimas galioja dar ilgą laiką, bet savavališkos statybos bus šalinamos. Termino iki kada turi pašalinti nėra“, - sakė Kultūros paveldo departamento vyr. inspektorė.
Specialistė patikslino, kad nėra taip, jog kultūros paveldo objektuose nėra galimos jokios rekonstrukcijos, tiesiog visi pakeitimai turi būti derinami su Kultūros paveldo departamentu. „Įstatymu yra numatytos pastato vertingosios savybės ir jas draudžiama naikinti“, - sakė N. Vaitiekūnaitė.
Savivaldybė: sklypas gali būti „išjungtas“ iš valstybinės miškų žemės
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistas Stasys Urvelis GRYNAS.lt patvirtino, kad savivaldybei žinomas aptvertos valstybinės miško žemės faktas, tačiau kol vykdoma sklypų papildoma inventorizacija, tolimesnių veiksmų nesiimama.
Anot jo, šiuo metu valstybinėje miškų kontrolės tarnyboje vyksta 2012 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto atliktos miškų inventorizacijos papildoma sklypų inventorizacija, į ją pakliūna ir minėtas sklypas Šlaito g.
„Kada bus patvirtinti papildomos inventorizacijos duomenys ir jeigu sklypas nebus „išjungtas“ iš valstybinės miško žemės, kreipsimės į Nacionalinę žemės tarnybą ir Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrių dėl neteisėtų statinių likvidavimo teisminėmis priemonėmis“, - sakė S. Urvelis.
Su pačiu verslininku GRYNAS.lt žurnalistams susisiekti nepavyko.