Valymo priemonė be „chemijos“?

„Internete šitas daiktas pristatomas kaip didelis stebuklas. Išbandžiau - tikrai, valo net seniai jokia chemija nebeišvalomas kriaukles, metalu subraižytas sienas. Bet man kyla klausimų. Pirmiausia, kodėl valo? Kas tai per principas? Reklamuoja, kad valo be jokių cheminių priemonių. Bet gal tirpstanti kempinėlė savaime yra cheminė priemonė? Ar nekenkia sveikatai?“ - tokiais klausimais ir abejonėmis Elena apibėrė žurnalistus.
Kadangi šiuo metu būtent valymo priemonėse tikrai gausu pavojingų cheminių medžiagų, nusprendėme pasidomėti kempinėlės sudėtimi.

Džiūgaujančių dėl šio tipo kempinių interneto platybėse gausu. Jaunos mamos ir namų šeimininkės tikina, kad ši valymo priemonė - tikras išsigelbėjimas turint mažų vaikų, mėgstančių flomasteriais „padekoruoti“ namų sienas. „Jos neskirtos paprastam valymui, na kaip kokia kita kempinėlė, kuri trinama diena iš dienos. Naudoju įvairioms dėmėms, kurių paprasta kempinė „neima“ - ruožams nuo batų ant grindų, sienoms, ant kurių dėmės įvairios atsiranda, t. y. pavieniams nešvarumams, nes ji naudojama kaip trintukas - susitrina greitai. Nupirkau ir kolegėms, tai mažų vaikų turinčios mamos sakė, kad puikiausiai išvalė net markerių žymes. Man patinka, vis mažiau chemijos“, - forumuose patirtimi dalinosi viena internautė.
Kempinėlė pajėgi įveikti ir vaikų piešinius ant sienos

Visiškai išnyksta rankoje

Šias kempinėles internetu siūlančios bendrovės atstovė Aina Bentaitė teigė, kad kuo toliau, tuo daugiau atsiranda pirkėjų, norinčių įsigyti šią valymo priemonę. Pašnekovė aiškina, kad tai lemia šią prekę išbandžiusių šeimininkių patirtis. „Šeimininkės pabandžiusios supranta, koks tai yra geras valiklis, kuriam nereikia jokių papildomų chemikalų“, - gyrė priemonę A. Bentaitė.

Jos teigimu, melamino puta buvo atrasta kaip efektyvus abrazyvinis valiklis. Pati kempinėle yra visiškai ekologiška, nes yra savaime suiranti ir nereikia naudoti jokios chemijos. 

„Kempinėlė yra suvilgoma vandeniu ir valomas išteptas paviršius. Bevalant didesnį plotą (pavyzdžiui, ištepliotą sieną) ji pradeda irti ir visiškai išnyksta rankoje. Paskui valomą paviršių dar reikėtų perbraukti švaria sausa šluoste, kad būtų pilnai pašalinti kempinėlės mikrolikučiai“, - aiškino A. Bentaitė.

Anot jos, melamino kempinėles panaudojimo spektras yra labai platus – ja tinka valyti tiek kriaukles, vonias, dažytas sienas, plyteles, puodus, virdulius, spinteles, odinius baldus, plastiką, laminatą, stiklą ir kitus paviršius.

„Kempinėlės greitai suyra, todėl neapsimoka jų pirkti po vieną vienetą“, - sakė kempinėles siūlančios bendrovės atstovė.

Jei kempinė pagaminta kokybiškai, pavojaus nekelia

Baltijos aplinkos forumo (BEF) cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė GRYNAS.lt teigė, kad šiai dienai daugiausia diskusijų kelia melamino naudojimas maisto pakuotėse arba pačiame maiste, kuomet siekiama falsifikuoti maisto baltyminę sudėtį. 
L. Stančė
Taigi jei tokia kempinėlė yra pagaminta kokybiškai, polimeras neturėtų skaidytis iki atskirų sudedamųjų dalių ir sukelti kokį nors pavojų sveikatai.

„Skandalas buvo kilęs Kinijoje, kai į kūdikių mišinius buvo dedama šio priedo ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis Kinijoje dėl melamino nukentėjo apie 54 tūkstančiai vaikų. 14 tūkstančių vaikų buvo gydomi ligoninėje, 3 vaikai mirė. Naudojant maistui melamino turintį maistą ir pašarą, vaikams ir gyvūnams augintiniams (šunims, katėms) pažeidžiami inkstai. Melaminą draudžiama naudoti maisto produktuose. Tačiau jei nepatenka į organizmą per virškinamąjį traktą, melaminas nėra laikomas toksišku“, - tikino cheminių medžiagų ekspertė.

Paprašyta paaiškinti, iš kokių medžiagų yra pagaminta buityje naudojama melamino kempinėlė, L. Stančė teigė, kad melaminas yra polimeras – medžiaga, sudaryta iš pasikartojančių fragmentų, susijungusių stipriais ryšiais.
Laura Stančė

„Šį polimerą sudaro formaldehidas-melaminas-natrio sulfitas. Kaip matome, tai nėra vien melaminas. Ši medžiaga naudojama apie 20 metų kaip izoliacinė. Taip pat ji yra sunkiai įsiliepsnojanti.

Atskirai sudedamųjų medžiagų kenksmingumas: formaldehidas – kancerogenas įkvėpus; melaminas – kenksmingas prarijus, na o natrio sulfitas - įkvėpus dulkių, galimas laikinas dirginimas, galimas nudeginimas, kontaktavus su išsilydžiusiu produktu (tačiau naudojamas leidžiamomis koncentracijomis kaip maisto priedas). Taigi, jei tokia kempinėlė yra pagaminta kokybiškai, polimeras neturėtų skaidytis iki atskirų sudedamųjų  dalių ir kelti kokį nors pavojų sveikatai“, - tikino BEF specialistė.

Anot jos, didelės magijos, kodėl ši kempinėlė valo geriau nei kitos cheminės priemonės, nėra, šis „stebuklas“ turi paprastą paaiškinimą.

„Veikimo principas panašus į švitrinio popieriaus ar trintuko – kempinėlę sudaro atvirų ląstelių struktūra ir labai tvirtas polimeras, apgaubiantis tas atviras ląsteles. Kai valomas purvas, tvirtas polimeras mechaniškai padeda nukabinti purvą nuo valomo paviršiaus, o atvirose kempinėlės ląstelėse šis purvas pasilieka“, - dėstė L. Stančė.

Cheminių medžiagų ekspertė patarė naudojant šią valymo priemonę nepamiršti mūvėti pirštinių, surinkti byrančius nelakius kempinėlės likučius (nes ji laikui bėgant trinasi kaip trintukas) ir stebėti, kad maži vaikai jų neįsidėtų į burną.

Beje, kempinėles platinančios įmonės atstovė minėjo, kad ja galima valyti maistui skirtus indus: puodus ir panašiai. Tad šiuos taip pat reikėtų labai atidžiai perskalauti, kad neliktų melamino likučių.

Uždraudė naudoti maiste

Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, melaminas nėra toksiškas. Ši medžiaga nesukelia genetinių pokyčių ir apsigimimų, tačiau gali pažeisti inkstus ir sukelti inkstų nepakankamumą, o didelės dozės dirgina odą.
Skaitytoja Elena
Man kyla klausimų. Pirmiausia, kodėl valo? Kas tai per principas? Reklamuoja, kad valo be jokių cheminių priemonių. Bet gal tirpstanti kempinėlė savaime yra rimta cheminė priemonė?

Europos Sąjungoje (ES) melaminas leidžiamas tik gaminiuose, neturinčiuose sąlyčio su maistu. Melaminą naudoti maisto produktuose draudžiama. ES ir JAV nustatė didžiausią leidžiamą melamino kiekį (2,5 mg/kg) importuojamiems maisto produktams. Maisto produktai, kuriuose melaminas viršija didžiausią leidžiamą kiekį, negali būti importuojami ir turi būti sunaikinti.

DELFI jau yra rašęs, kad 2009 metais pasaulį buvo sudrebinęs skandalas Kinijoje, kuomet nuo pieno mišinių, kuriuose buvo rasta melamino, nukentėjo dešimtys tūkstančių vaikų. Pasaulio rinkose (taip pat ir Lietuvoje) buvo susirūpinta indų iš melamino patikimumu.

Anot specialistų, mūsų organizme besikaupiantis melaminas ilgainiui gali sukelti inkstų, kraujotakos ligas, virškinimo sutrikimus, šlapimo trakto opas, alergiją ir net vėžį. Tačiau susirūpinimą sukėlę melamino indai nėra draudžiama prekė rinkoje. Jais prekiauti galima, jeigu jie turi atitinkamą sertifikatą. Nors melaminas turi savybę migruoti į maistą, higienos normos nustato kiekį, kurio viršyti negalima. Tad tokie indai laikomi saugiais naudoti.

Valymo priemonėje esančios medžiagos, specialistų manymu, gali kelti pavojų ir aplinkai. Todėl prieš perkant nežinomą prekę visuomet reiktų visų pirma išsiaiškinti, iš ko ji pagaminta ir kaip šios medžiagos veikia tiek žmogaus organizmą, tiek ir aplinką. Tai svarbu, nes galiausiai visi gaminiai virsta atliekomis.