Tad pavasarį verta atkreipti dėmesį į priežastis, skatinančias namuose rūšiuoti stiklo pakuotes ir aktyviau naudotis užstato sistema. Mat gyventojai užstatines stiklo pakuotes linkę grąžinti ne taip dažnai negu plastiko ar metalo – galbūt dėl to, kad stiklo yra gana sunki ir dūžta.
Stiklo perdirbimas taupo energiją
USAD duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojai grąžino per 35 milijonus stiklinių gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje. Bendras surinktų pakuočių svoris viršijo 9,2 tūkst. tonų.
Skaičiuojama, jog kiekviena tona perdirbto stiklo leidžia sutaupyti daugiau nei toną žaliavų, tokių kaip smėlis, soda, klintys, iš kurių yra gaminamas stiklas. Šioms medžiagoms išlydyti reikalinga labai aukšta temperatūra, taigi stiklo gamybai sunaudojama itin daug energijos.
Tuo tarpu perdirbant stiklą ir lydant stiklo duženas, o ne pirmines žaliavas, sutaupoma net iki 30 proc. mažiau energijos.
Švaresnis oras ir vanduo
Stiklo perdirbimas padeda sumažinti oro bei vandens taršą. Nustatyta, kad stiklo perdirbimas iš antrinių žaliavų vandens taršą sumažina perpus.
Tad kiekvienas į taromatą grąžintas butelis prisideda prie vandens gyvūnų bei augalijos išsaugojimo, bendro pasaulio vandenyno užterštumo mažinimo. Stiklas yra gaminamas iš natūralių žaliavų, irdamas jis neišskiria kenksmingų dalelių kaip, pavyzdžiui, plastikas, tačiau smulkiems vandens ir sausumos gyvūnams butelis dažnai tampa mirtinais spąstais. Lietuvos Jūrų muziejaus specialistai yra pastebėję, kad stiklo šukės gali sužaloti žinduolius ir paukščius.
Oro tarša, gaminant stiklą iš pirminių žaliavų, yra 20 proc. didesnė negu naudojant perdirbtą stiklą. USAD duomenimis, per penkerius užstato sistemos gyvavimo metus Lietuvoje surinkta ir perdirbti atiduota stiklo tara padėjo sumažinti CO2 patekimą į aplinką daugiau nei 6 tūkst. tonų. Palyginimui, tokį kiekį CO2 per metus išskiria daugiau nei tūkstantis lengvųjų automobilių.
Išvengiame milijono metų sąvartyne
Kietos ir sunkios stiklo atliekos užima daug vietos sąvartynuose. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, aktyviai stengiasi sumažinti į sąvartynus keliaujančių atliekų kiekį. O kaupti sąvartynuose atliekas, kurios suyra per daugybę metų, itin netvaru.
Tad kiekvienas sąmoningas pilietis turėtų atkreipti dėmesį į faktą, kad išmestam stiklo buteliui suirti sąvartyne ar gamtoje gali prireikti net milijono metų. „Perdirbti atiduota stiklo tara apsaugo mūsų miškus, parkus, paežeres nuo ilgalaikės taršos ir žalos. Per kasmet organizuojamas apklausas gyventojai pastebi, kad užstato sistema leidžia mėgautis švaresne aplinka – pakuočių atliekų pastebimai sumažėjo miškuose, parkuose, paežerėse“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas.
VšĮ USAD duomenimis, Lietuvoje grąžinti ir perdirbti priduoti stiklo buteliai kasmet leidžia sutaupyti daugiau nei 11,5 tūkst. kubinių metrų vietos sąvartynuose.
Perdirbtas stiklo butelis sugrįžta per 30 dienų
Užstato sistemoje dalyvaujantys į taromatus ir kitas surinkimo vietas grąžinami stiklo buteliai yra surenkami, surūšiuojami bei susmulkinami, o stiklo duženos paruošiamos perdirbimui.
Išlydytas stiklas gali būti naudojamas įvairių butelių gamybai. Taigi, į taromatą įdėtas butelis į parduotuvės lentyną gali sugrįžti nauju pavidalu vos per 30 dienų.
Palaikydama žiedinės ekonomikos principus Lietuvoje USAD yra įsipareigojusi tiekti stiklo dūžį Kaune ir Panevėžyje veikiantiems stiklo fabrikams. Kai visi surinkimo, perdirbimo bei gamybos procesai vyksta Lietuvoje, sutaupoma energijos, transportavimo išlaidų ir mažėja su tuo susijusi oro tarša.
Vis dėlto dalis į rinką kasmet išleidžiamų butelių negrįžta į fabrikus ir parduotuves. Pavyzdžiui, USAD duomenimis, pernai gyventojai grąžino 85 proc. stiklo pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje. Aplinkos ministerijos patvirtintose Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotyse gamintojams ir importuotojams, nurodyta, kad nuo 2020 metų turėjo būti pasiektas ne mažesnis negu 90 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodiklis. Stiklo surinkimo užduotis pasiekta nebuvo.
Gali būti, kad dalis vartotojų tiesiog nepastebi ant gėrimų butelių esančių depozito ženklų ir juos tiesiog išmeta, taip pat pasigirsta aiškinimų, jog stiklinę tarą nugabenti iki surinkimo vietų sudėtinga – ji sunki ir dūžta.
Miškus ir pievas apsaugome nuo gaisrų
Gamtoje išmestas stiklo butelis ar šiukšlės kelia pavojų gyvūnams, nes jie gali susižaloti. Taip pat išauga gaisro rizika. Šviesos spinduliai, tam tikru kampu patekę ant skaidraus išlenkto paviršiaus, pavyzdžiui, stiklo šukės, susikoncentruoja į mažą plotą ir gali įkaitinti sausus lapus, samanas ar žolę iki degimo temperatūros. Kitaip tariant, užtenka vienos butelio šukės, kad saulėtą dieną miške įsisiautėtų liepsnos.
Atiduodant vis daugiau stiklo pakuočių perdirbti, rizika, kad duženos atsidurs miške ir sukels gaisrą, ženkliai sumažėja.
Rūšiuojant ir perdirbant stiklą yra taupomi ištekliai, mažinama oro, vandens bei aplinkos tarša, skatinama aplinką tausojanti žiedinė ekonomika. USAD vadovas G. Varnas pabrėžia, kad sprendžiant taršos problemas, labai svarbus visuotinis įsitraukimas: „Bendradarbiaudami su gamintojais ir importuotojais palaikome lietuvišką pramonę įgyvendindami Aplinkos ministerijos iškeltas užduotis – surinkti daugumą į rinką išleistų pakuočių. Iškeltų tikslų negalėtume pasiekti be žmonių, suprantančių rūšiavimo naudą ir aktyviai besinaudojančių užstato sistema.“
VšĮ USAD duomenimis, per 2020 metus iš viso buvo surinkta 91 proc. visų į rinką išleistų vienkartinių užstato pakuočių.