Nuo seno lietuvių gyvenimas susijęs su gamta, jos reiškiniais, todėl ir medžiai turėjo ne vien tik ūkinę, bet ir dvasinę reikšmę. Prie jų buvo įrengiamos šventyklos, medžių vardai įamžinti ir daugelyje vietovardžių. Ąžuolija, Lieporiai, Klevyčia ir kt.
Su medžio vardu susijęs ir Viekšnių pavadinimas. Pasakojama, kad senovėje ten augusios trys vinkšnos, o prie jų šventykla buvusi. Vėliau, kai visoje Lietuvoje šventus aukurus griovė, tie medžiai buvo nukirsti, bet vietovė liko vadintis Viekšniais.
Įdomių medžių yra įvairiose Lietuvos vietose. Iš tokių pažymėtina apie 400 metų senumo guoba, auganti Avilio ežero, raibuliuojančio Zarasų r., saloje, o didžiausia guoba Lietuvoje auga Alytaus r. Geisčiūnų k. yra 35 m aukščio ir 2,1 m skersmens.
Įspūdingai atrodo legendomis apipintas Raganos uosis, augantis Platelių miestelio parke. Tai didžiausias uosis Lietuvoje - jo aukštis 34 m, o skersmuo 2,1 m.
Liepos
Nuo seno sakraliniu medžiu lietuviai laikė liepą, todėl ir iki šių dienų išliko nemažai įspūdingų liepų. Tai 26 m aukščio ir apie 7 m apimties Liepa Motinėlė auganti Braziukų k. Kauno r., o jos amžius per 500 metų. Pasakojama, kad prie jos rinkdavęsi 1863 m. sukilėliai. Tai storiausia Lietuvoje liepa – į jos kiaurymę, kuri dabar užcementuota, galėdavę sulįsti net septyni žmonės.
Pažymėtina 15 m aukščio ir per 6 m apimties Storoji liepa Klaipėdoje, tačiau ji jau nelabai stipri.
Žinoma ir 20 m aukščio ir per 7 m apimties Žąsūgalos liepa Lenkalių apylinkėje Telšių r., paminėtinos 28 m aukščio penkiolikakamienė liepa, auganti Akmenės r. Papilės kaime bei J. Grigaliūno dešimtkamienė liepa puošianti Kaišiadorių r. Antakalnio kaimą.
Iš liepų grupių – labai įspūdinga taurės formos Liepų pavėsinė Šventos k. netoli Švenčionių. Čia auga 26 ratu susodintos šimtametės liepos, kurios, norint suteikti pavėsinei originalią formą, buvo auginamos nuolat atlenkiant jas į išorę.
O didžiausia Lietuvoje liepa auga Rokiškio r. Girios miške, netoli Sartų ežero - ji išaugusi iki 34,5 m aukščio ir siekia apie 2 metrus skersmens.
Nemažai įdomių medžių yra Kražių apylinkėse. Ten dėmėsio verti ištįsi miškai, kadaise buvę sakraliniai. Tai Šventeglynis, Lazotės miškas, Gojaus ąžuolynas, Medeinės miškas.
Iš pavienių medžių įdomus yra apie 200 metų senumo Elvyravo klevas. Dar tose apylinkėse išsiskiria Sena pušis, kuri mažai tenusileidžia didžiausiai Lietuvoje pušiai neseniai augusiai Punios šile.
Pušys
Pušis Lietuvoje yra gausiausiai augantis medis, todėl nemažai ir įdomių, savaip išaugusių pušų.
Štai Birštone auga pušis, kurios aukštis tik 9 m, tačiau jos laja beveik dvigubai didesnė už aukštį. Kauno r. Dubravos miške auga Dubravo dvyniai – tai keistai suaugę, tarsi būtų iš vieno kelmo, pušis ir ąžuolas.
Aukščiau kamienai išsiskiria. Pušies aukštis 31,5 m, ąžuolo – 28 metrai. Savo unikalumu stebina drėvėtosios pušys, augančios Varėnos r. Jas dar tebenaudoja bitininkai...
Eglės
Aukštumu pasižymi eglė, beje, senovėje taip pat buvęs lietuvių sakralinis medis.
Viena didžiausių Medžiotojų eglė auganti Vyčių miške Kelmės r. Jos aukštis 37 m, apimtis – per 3,3 m. Bene įspūdingiausia Lietuvoje - Raganų eglė, auganti Šilutės r. Vilkiškių miške.
Iš žemės išdygusi septynių tarpusavyje sulipusių kamienų puokštė pusantro m aukštyje šakojasi dar į 18 kamienų. Jos aukštis apie 32 m, apimtis krūtinės aukštyje – 5,1 m.
Seniau eglių būta labai didelių, deja, medžiai, kaip ir visa gamtoje sensta ir nunyksta. Dar neseniai visus džiugino savo didumu ir tiesumu laikyta didžiausia Lietuvoje 45,8 m aukščio eglė Prienų šile.
Deja, 1995 m. ją pagraužė kinivarpos ir 2003 m. sausio 25 d. ji buvo nupjauta.
Netrukus panašus likimas ištiko ir jos sesę augusią Punios šile, kuri pasirodo buvusi net pusmetriu aukštesnė. Beje, reikia paminėti, kad Prienų r. aukščiausi Lietuvoje medžiai tebeauga. Tai - Degsnės europiniai maumedžiai, kurių aukštis siekia 49 m ir iki pasaulio rekordo tetrūksta 3-4 metrų.
Plačiau apie Lietuvos saugomų teritorijų gamtos turtus galite paskaityti ČIA.