Suka galvą dėl reklaminių stendų: ką daryti su trūnijančiais gremėzdais

Važiuodami automagistrale ar greitkeliu dairomės aplink ir grožimės nuostabia mūsų krašto gamta. Tačiau kartais nutinka taip, kad pamatome reklaminius stendus, kurie visiškai nedera prie unikalaus kraštovaizdžio. GRYNAS.lt aiškinasi, ko imamasi, kad tokie statiniai nedarkytų kraštovaizdžio ir ko reikia, kad akį rėžiančių statinių neliktų.

Kai kurie stendai darko kraštovaizdį

Reklaminių stendų yra visoje Lietuvoje – ir miestuose, ir pakelėse. Tai – modernios, išsivysčiusios, skatinančios verslą valstybės bruožas. Tačiau kai kur lazda perlenkiama: bloguoju reklaminių stendų pakelėse pavyzdžiu dar prieš 7 – 8 metus tapo automagistralė Vilnius – Klaipėda. Kiek čia yra reklaminių skydų, jau ir suskaičiuoti sunku. Nemažai jų stovi tušti ir rūdija, o kai kurie pastatyti taip tankiai, kad užstoja vienas kitą ir nebeatlieka pagrindinės savo funkcijos – reklamuoti. Taip jie tik darko unikalų Lietuvos kraštovaizdį.

Lietuvos architektas, nuolat kalbantis apie reklaminių stendų žalą kraštovaizdžiui, Rolandas Palekas sako, jog šie metaliniai skydai tiesiog nedera prie subtilios mūsų šalies gamtos.

„Reklaminiai stendai laukuose ne tik bjauroja kraštovaizdį. Mano supratimu, mūsų kraštovaizdis yra nepaprastai subtilus. Tai ypač matoma važiuojant ta pačia automagistrale. Nors mes neturime kalnų ar kažkokios išraiškingos kartografijos, tačiau yra miškai, horizontalūs sluoksniai, rūkai, o šitie drastiški, aukšti griozdai yra vizualinis triukšmas tylioje gamtos muzikoje. Vizualinė betvarkė“, – aiškina architektas.

Specialistas tęsia, kad reklamos pakelėse atlieka dar vieną svarbią funkciją – siunčia žinutę šalies svečiams, kokios yra mūsų valstybės vertybės.

„Čia galime išsiplėsti ir į kitą aspektą. Reklaminiai stendai nėra tik vizualika. Tai – žinutė visuomenei, svečiui, kokie yra šalies prioritetai. Dabar atrodo, kad ji yra komercija, pinigas, pirkimas, pardavimas. Todėl reikia klausti savęs, ar mes šitokią pagrindinę žinutę norime siųsti. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje, jų irgi yra, bet jie reti. Regos lauke atsiranda keli: kas penkias dešimtis kilometrų ar panašiai“, – pasakoja R. Palekas.

Raštu kreipėsi į Vyriausybę

Per didelio reklaminių stendų kiekio problema pakelėse, ypač keliuose Vilniaus – Kaunas ir Vilnius – Klaipėda, viešai pradėta kelti dar 2010 metais, kai Lietuvos menininkai (Lietuvos architektų, kraštovaizdžio architektų, fotomenininkų, tautodailės kūrėjų, dailininkų, rašytojų, kompozitorių, žurnalistų, teatro sąjunga, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija) rašte Vyriausybei pasiūlė reklamos kraštovaizdyje reguliavimo priemones.

Architektas R. Palekas, buvęs vienas iš šio rašto iniciatorių, su GRYNAS.lt pasidalijo informacija, ko Lietuvos menininkai prašė.

Visų pirma, buvo siūloma suformuoti kraštovaizdžio apsaugos ir estetikos politiką, paruošti „Reklamos Lietuvos kraštovaizdyje reglamentus“. Taip pat akcentuota, kad apskričių, savivaldybių administracijos turi būti įpareigotos nedelsiant sustabdyti ir uždrausti naujų reklamos statinių projektų derinimą bei statybą teritorijose šalia greitkelių, automagistralių apsauginių zonų, o leidimai jau pastatytiems reklamos statiniams neurbanizuotose užmiesčio teritorijose neturėtų būti pratęsti. Raštu Vyriausybės buvo prašoma pareikalauti atitinkamų institucijų veiksmų ir atsakomybės įgyvendinant siūlomas priemones.

„Vienas iš siūlymų buvo, kad turėtų būti valstybiniu lygmeniu inicijuotas bendrasis planas. Paruoštas kraštotvarkos ir vizualo planas magistralės kaip objekto vizualinės įtakos zonoje. Ta metodika nėra stebuklinga, tiesiog reikia išnagrinėti tam tikros vietovės charakterį, kaip Lietuvos reprezentacinės erdvės“, – prašymus komentuoja R. Palekas.

Stendų liko tiek pat, o reglamentų – nebesuskaičiuosi

Šiandien, prabėgus 7 metams po iniciatyvos, anot architekto, situacija, su keliomis išimtimis, likusi tokia pati.

„Šiuo metu situacija tokia, kokią matome važiuodami Vilnius – Kaunas. Mano supratimu, jokių esminių pokyčių neįvyko. Kai kur gal stendų ir mažiau, bet neaišku, ar jie tie tiesiog savaime nuvirto, ar juos išmontavo, bet tose problematiškiausiose vietose situacija liko tokia pati“, – teigia R. Palekas.

Tačiau, remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, šis tas vis dėlto pasikeitė. Ministerijos atstovų atsakyme į GRYNAS.lt užklausą teigiama, kad reklaminiai stendai iš tiesų darko Lietuvos kraštovaizdį ir veikia vairuotojų budrumą.

Dėl šių priežasčių apie reklamas pakelėse pradėta diskutuoti dar prieš 2010 metų menininkų raštą Vyriausybei, o 2012 metais, siekiant reguliuoti didžiųjų reklamos stendų statybą, priimtas Reklamos įstatymas, kuriame nustatyta, kad išorinė reklama būtų įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais. Tiesa, tokie planavimo dokumentai buvo parengti tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Daugiausiai reklaminių stendų kelyje Vilnius – Kaunas

2013 metais išleistas gairių kraštovaizdžio planavimui valstybiniams keliams ir geležinkeliams rinkinys. Šio leidinio rengimo metu atliktos apklausos duomenimis, reklamos stendai ne tik darko kraštovaizdį (taip galvojo 71,3 proc. apklaustųjų), užstoja vaizdingas vietas (60,4 proc.), bet ir trukdo saugiam eismui (24,8 proc. – blaško, 36,6 proc. – kartais blaško dėmesį ir trukdo vairuoti).
Net 80,2 proc. dalyvavusiųjų apklausoje įsitikinę, kad stendų parametrus būtina riboti.

Be to, leidinio autoriai paskaičiavo, kiek reklaminių stendų yra Lietuvos keliuose: „<...> 2012 m. naudojantis ortofoto nuotraukomis ir lauko tyrimų rezultatais magistraliniuose keliuose Nr. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Nr. A2 Vilnius–Panevėžys buvo identifikuoti 198 didieji reklamos stendai. 100 km ilgio atkarpoje tarp Vilniaus ir Kauno užfiksuota 116 (iš jų Elektrėnų r. sav. – 48, Kaišiadorių r. sav. – 57), 200 km atkarpoje tarp Kauno ir Klaipėdos – 66, tarp Vilniaus ir Panevėžio 130 km ilgio atkarpoje – 16 stendų (Kamičaitytė-Virbašienė, 2013).“

Už leidimų išdavimą atsakingos savivaldybės

Taigi, skaičiavimai aiškiai parodė, kad kelias Vilnius – Kaunas gerokai lenkia kitus kelius reklaminių stendų skaičiumi. Identifikavus problemą imtasi dar kelių įstatymų pakeitimų ir šiandien, Aplinkos ministerijos duomenimis, „išorinė vaizdinė reklama plėtojama vadovaujantis Reklamos, Saugomų teritorijų, Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos, Kelių, Želdynų, Statybos įstatymais, Ūkio ministerijos patvirtintomis tipinėmis reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybių patvirtintomis atskirų savivaldybių reklamos įrengimo taisyklėmis, patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais“.

Kitaip tariant, leidimus reklaminiams stendams, remiantis bendromis rekomendacijomis ir įstatymais, išduoda savivaldybės, prieš tai parengusios individualias Išorinės vaizdinės reklamos įrengimo taisykles, kuriose numatomi atskiri reikalavimai reklaminių stendų išdėstymui, atstumai tarp jų, numatomi stendų dydžio apribojimai. Verta atkreipti dėmesį, kad nacionaliniu lygmeniu konkretūs atstumai tarp stendų nėra reglamentuoti, o ir dauguma kitų reglamentų yra rekomendacinio pobūdžio.

Už leidimų reklaminiams stendams išdavimą atsakingi savivaldybių administracijos direktoriai ir architektai. Būtent jie, remdamiesi prieš tai išvardyta eile reglamentų ir pasiūlymų, kraštovaizdžio planais (kuriuos patys ir sudaro) ir, svarbiausia, vadovaudamiesi taisykle, kad statinys turi derėti prie kraštovaizdžio, išduoda arba ne leidimą.

Šiek tiek griežtesnė tvarka taikoma norintiems pastatyti reklamą saugomoje teritorijoje ir kelių apsaugos zonose. Tokia veikla čia draudžiama, nebent norima pastatyti informacinį stendą, susijusį su regioniniu ar nacionaliniu parku.

Už kiekvieną leidimą – pinigai į savivaldybės biudžetą

Iš visų išvardytų siūlymų ir reglamentų daugiausiai interpretacijų leidžia taisyklė „statinys turi derėti prie kraštovaizdžio“. Ji statant reklaminius stendus pakelėse galioja nuo 2005 metų, kai Lietuvoje apskritai išpopuliarėjo toks būdas reklamuotis. Šalia jos figūravo saugomų teritorijų ir kelių zonos apsauga. Leidimus taip pat išduodavo savivaldybės, o už leidimą, kaip ir dabar, reikėdavo sumokėti tam tikrą mokestį, priklausomai nuo reklamos dydžio ir laiko, kiek ji ten stovės: kuo daugiau leidimų savivaldybės išduos, tuo daugiau pinigų surinks į biudžetus.

„Paradoksalu, bet planuojant šį greitkelį (red. Vilnius – Kaunas) tikrai pasistengta, kad viena pagrindinių planavimo ir projektavimo nuostatų, nurodanti, kad „statinys turi derėti prie kraštovaizdio“ yra labai kokybiškai išpildyta, bet už kelio apsaugos zonos esantys reklaminiai stendai sukaišioti kaip papuola. Ir čia jau atsakomybę turėtų prisiimti savivaldybių architektai ir kiti už planavimą ir statybas atsakingi administracijų specialistai (daugumoje savivaldybių – administracijos direktorius)“, – GRYNAS.lt sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras.

Specialistų teigimu, tiek daug reklaminių stendų automagistralėje Vilnius – Klaipėda pridygo todėl, kad teritorija šalia kelio nebuvo nei saugoma kaip regioninio ar nacionalinio parko teritorija, nei pateko į kelių apsaugos zoną. Leidimai čia statyti reklamas buvo išduodami remiantis vienu reglamentu: automagistralėse gali stovėti tik nesudėtingi statiniai, o reklaminiai stendai tokiems kaip tik ir buvo priskiriami.

Savivaldybės situacijos nebekontroliavo

Giedrius Zinkus buvo vienas iš tų verslininkų, kuriam toks lengvas reklaminių skydų statymas pakelėse atnešė nemažai pelno, tačiau, ko gero, tiek pat ir nuostolių. Pašnekovas pasakoja, kad savivaldybės pačios nebesugebėjo kontroliuoti milžiniškos reklamos leidimų paklausos, o, norėdamos pasipelnyti, per daug ir nesistengė padėties suvaldyti.

„Tais laikais, kai mūsų visos konkuruojančios bendrovės statė tuos stendus, tai tikrai buvo tokia karštligiška situacija ir nebuvo pakankamo teisinio reguliavimo. Konkrečiai yra buvusi tokia situacija, kad prie Žiežmarių mūsų įmonė pastatė didelį stendą kilometro atstumu nuo kito mūsų stendo. Po to mes sužinojome, kad kažkokia konkuruojanti įmonė bando pastatyti stendą per vidurį. Tada mes nuvykome į Architektūros skyrių ir prašėme neleisti ten statyti kito stendo ir apskritai įsivesti taisykles, kad nebūtų kišami jie kur tik nori. Bet skyrius vėl pasakė, kad jie neturi jokio teisinio pagrindo tai daryti ir tas stendas ten atsirado. Būtent taip šitų reklamų pakelėse ir pridygo“, – pasakoja vienos reklaminių stendų įmonės direktorius G. Zinkus.

Verslininkas sutinka, kad kelias Vilnius – Kaunas atrodo baisiai. Jis taip pat sutinka su architektu R. Paleku, kad tokia problema kilo dėl neefektyvaus ir nekonkretaus teisinio reguliavimo nacionaliniu lygmeniu.

G. Zinkus prisimena, kad stendų statymas pasibaigė 2008 metais, Lietuvą sukausčius ekonominei krizei. Jo žiniomis, nuo to laiko nebuvo pastatytas nė vienas reklaminis stendas, išskyrus atvejus, kai skydas išdygsta privačioje žmogaus žemėje.

„Dar yra tokia situacija, kad kai kurios įmonės užsiima tuo profesionaliai ir turi tinklą, jie dirba šiuolaikiškai, ir yra tokių pavienių stendų statytojų, kurie turėjo žemės sklypą, jame pasistato vieną stendą ir skelbia jo nuomą. Jų Lietuvoje yra apie 20 proc. Jie skambina įmonėms ir tuos stendus siūlo. Bet jie nėra saugūs, kokybiški, pastatyti blogose vietose. Niekas jų neperka ir autostradose, greitkeliuose jie stovi tušti ir tikrai gadina bendrą vaizdą“, – akcentuoja verslininkas.

Viską pakeitė vienas įstatymas

Tačiau D. Zinkaus įmonė stendų pakelėse nebestato ne dėl visų anksčiau minėtų reglamentų ir įstatymų. Verslininkas sako, kad kelią tokiai veiklai užkirto vienas įstatymas.

„Šiandien žemės ūkio paskirties žemėje nebegalima statyti statinių, kurie nėra žemės ūkio paskirties. Kadangi palei autostradą daugelis sklypų ir yra žemės ūkio paskirties, tai automatiškai stendų statyba ir sustojo“, – teigia reklamos įmonės direktorius.

Bet baudos gresia tik už Reklamos įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikymą: nuo 289 iki 8688 Eur (Reklamos įstatymo 24 straipsnis).

Laiku nesutvarkytas reklamos stendų statymo reglamentavimas valstybiniu lygmeniu šiandien duoda tokius vaisius, kokius matome automagistralėje Vilnius – Klaipėda. Kai situacija jau tapo nevaldoma, buvo bandoma kažką pakeisti eile reglamentų, taisyklių, iš kurių dalis yra rekomendacinio pobūdžio, todėl savivaldybės, ko gero, jomis ir toliau beveik nesivadovauja, sudarydamos savo reklamų planus. Jie, beje, taip pat palikti kiekvienos savivaldybės kompetencijai.

Todėl naujų reklaminių stendų statyba lieka savivaldos sąžinei, o senųjų griauti niekas neketina, nes įstatymai atgal negalioja. Tiesa, dabar svarstomas Reklamos įstatymo pakeitimas, kuriuo ketinama įteisinti kažkada išduoto neribotam laikui leidimo reklaminiam stendui trumpalaikiškumą. Norima tokius stendus įteisinti dar 5 metus, o vėliau reikėtų iš naujo gauti leidimą savo reklamai jau pagal dabar galiojančias taisykles.