Ima mokesčius
Nors oficialiai deklaruojama, kad padangos turėtų būti renkamos nemokamai, nes padangų gamintojai ir importuotojai moka tam mokesčius, realiai automobilių servisai dažnai ima mokestį iš tų, kurie nori palikti senas padangas.
Senų padangų priėmimą riboja net savivaldybių įkurtos stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – priduodant didesnį kiekį reikia mokėti, nemokamai priimamos tik keturios padangos. Žmonės, norėdami išvengti kad ir nedidelio, bet vis tiek dar vieno mokesčio, senų padangų nepalieka automobilių servise, krauna jas į automobilį ir „papuošia“ jomis pamiškę ar palaukę.
Išspręsta situacija su tepalais ir filtrais teikia vilčių
Vienos automobilių prekyba ir priežiūra užsiimančios bendrovės servisų vystymo vadovas Artūras Kviliūnas sako, jog senų automobilių padangų surinkimas dabar yra didžiausias aplinkosauginis servisų rūpestis.
„Būtų gerai, kad su senomis padangomis būtų surastas toks pats sprendimas, kaip buvo išspręstas tepalų ir filtrų tvarkymo klausimas. Juk buvo laikas, kai tepalų ir filtrų taip pat niekas nesupirkdavo, todėl mažesni, rečiau tikrinami automobilių servisai juos tiesiog išmesdavo. Dabar šis klausimas puikiai išspręstas, tepalai ir filtrai superkami, todėl taršos aplinkai tikrai sumažėjo“, – pasakoja vyras.
Tikisi pakeisti situaciją
Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA) vienintelė Lietuvoje turi licencijas organizuoti automobilių servisuose susidarančių apmokestinamųjų gaminių, tarp jų ir padangų bei alyvų, atliekų tvarkymą. Asociacijos vadovas Alfredas Skinulis sako, jog asociacijos parinktas atliekų tvarkytojas narius aptarnauja tvarkingai, iš savo klientų padangos surenkamos nemokamai, tačiau kiti padangų gamintojai ir importuotojai klausimus sprendžia įvairiai, todėl rinkoje susiformavo netolygi situacija, kai kur už padangų priėmimą reikalaujama mokėti pinigus.
Iki 2011 metų, kol GIA subūrė didžiausius automobilių ir jų dalių gamintojus ir importuotojus, situacija buvo apgailėtina. Monopolininko teisėmis veikusi bendrovė rinkdavo mokestį iš gamintojų ir importuotojų už apmokestinamųjų gaminių sutvarkymą, tačiau automobilių servisus dar kartą apmokestindavo už tuos pačius gaminius. Neapsikentę susidariusius situacijos didelė dalis atsakingų gaminių gamintojų ir importuotojų 2011 metais nutraukė tiesioginį bendradarbiavimą su monopoline bendrove ir pavedė GIA organizuoti gaminių atliekų tvarkymą.
„Panaši situacija kaip dabar su padangomis, buvo ir su tepalais ir filtrais, bet pasistengus pavyko ją išspręsti. Nustačius, kad už filtrus bus mokama, susiformavo tam tikra rinka, servisų darbuotojai tvarkingai priduoda atliekas, už tai gaudami tam tikrą lėšų sumą“, - sako A.Skinulis.
Jis tikisi, kad tokią sistemą pavyks suformuoti ir su senomis padangomis, nors tam reikalinga pakeisti kai kuriuos teisės aktus.
Skaičiuojama, kad guminės padangos, patekusios į gamtą, suyra apytikriai per 120-140 metų. Viena lengvojo automobilio padanga sveria maždaug iki 10 kg. Perdirbamos jos gali pavirsti įvairiomis dangomis sporto aikštynams ar žaidimų aikštelėms ir kitais gaminiais, kuriems tinka perdirbta guma.