Žuvų ištekliai didėja
Lietuvos ežeruose, upėse ir mariose skaičiuojama per 36 žuvų rūšys. Keletas jų yra įrašytos į Raudonąją knygą. Dėl sparčiai mažėjančių žuvies išteklių nuo 2015 metų pradžios įsigaliojo verslinės žvejybos draudimas Lietuvos ežeruose bei upėse. Dar anksčiau žvejai verslininkai išprašyti iš Kauno marių. Žvejams verslininkams dabar paliktos tik Kuršių marios.
Nors toks sprendimas papiktino verslininkus, tačiau jau dabar mokslininkai informuoja apie Lietuvos vandens telkinių ichtiologinės būklės pagerėjimą: žuvų išteklių gausėjimas neginčytinas. Manoma, kad verslinės žvejybos uždraudimas pasiteisino su kaupu, nes kaip tik po draudimo įsigaliojimo bei atsakomybės už nelegalią žvejybą sugriežtinimo žuvies ežeruose ėmė daugėti.
„Bendra išvada yra tokia: tuose vandens telkiniuose, kur šiuo metu nevyksta jokia verslinė žvejyba, žuvų ištekliai ir toliau didėja. Ypač pastebimas lynų, karšių pagausėjimas, daugiau pasitaiko ir lydekų, tačiau lydekos mėgiamos žvejų mėgėjų, todėl jų populiacijai daromas didelis poveikis. Jos yra labai mikliai išgaudomos: nors ir yra intensyviausiai veisiamos, bet ir intensyviausiai gaudomos. Ešerių stambesnių taip pat pastebimai daugiau”, – teigia Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas.
Žuvų išteklių pagausėjimą ežeruose bei upėse pastebi ir apie žvejybą rašantis žurnalistas ir žvejybos entuziastas Dalius Rakutis. Jo nuomone, žuvų populiacijos šoktelėjimą galėjo lemti ne tik verslinės žvejybos apribojimas, bet ir intensyvus aplinkosaugininkų darbas. Pašnekovo teigimu, sustiprinta kontrolės funkcija apsunkino gyvenimą brakonieriams ir jų tiesiog ėmė mažėti.
„Lyginant kelių metų tendencijas, pokytis pastebimas į gerąją pusę. Kai kuriuose vandens telkiniuose žuvų po truputį pradeda daugėti. Įtaką tam galėjo padaryti verslinės žvejybos uždaruose vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, uždraudimas. Tačiau dar prisidėjo ir sustiprinta kontrolė bei padidintos baudos už brakonieriavimą. Galbūt ir žmonių sąmoningumas didėjo“, – sako D. Rakutis.
Intensyviausiai gaudomos žuvys plėšrūnės
Kita vertus, Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius Antanas Kontautas pastebi ir kitą medalio pusę: pastaruoju metu suintensyvėjusi mėgėjiška žvejyba, orientuota į žuvis plėšrūnes, taip pat palieka pėdsaką šalies ežeruose.
„Pastaruoju metu stebima meškeriojimo plėtra daro įtaką tam, kad nemažoje dalyje mūsų vandens telkinių plėšriųjų žuvų kiekis yra ne toks, kokio mes norėtume. Kalba eina apie lydekas, ešerius, sterkus“, – teigia A. Kontautas.
Lektoriui antrina ir žvejys D. Rakutis. Anot jo, didžiausią žvejų įtaką patiria plėšriosios žuvys: lydekos, sterkai, ešeriai. Jų daugiausiai gaudoma ir pagaunama.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas T. Virbickas priduria, kad sumažėję yra ir ungurių ištekliai, nors tam įtakos turi ne vien tik žvejyba.
„Ungurio populiacija mažėja globaliai, bet vėlgi reikia prisiminti, kad šios žuvys į Lietuvos ežerus neplaukia, jos yra įleidžiamos. Ungurių įveisimo į ežerus apimtys kuriam laikui buvo sumažėję, dabar juos vėl pradėta leisti intensyviau. Tai reikia tikėtis, kad ateityje ungurių ištekliai mūsų ežeruose padidės“, – aiškina T. Virbickas.
Įtakos turi ir vis dar neaiškūs gamtiniai procesai
Kuršių mariose, kur verslinė žvejyba yra leidžiama, didesnių žuvų populiacijų pokyčių šiuo metu nepastebima. Tačiau Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius A. Kontautas susirūpinęs dėl ešerių – jie mariose gaudomi ypač intensyviai. Be to, mokslininkas užsimena ir apie galimą žiobrių populiacijos mažėjimą Kuršių mariose.
„Žvejų mėgiamo ešerio populiacija dėl intensyvaus gaudymo gali ateityje smarkiai pakisti. Šiuo metu, kai dar dideliuose plotuose žvejojama, galbūt nelabai pastebima, tačiau ateityje jausime poveikį. Taip pat žiobrių daug išgaudyta, tačiau čia jau įtaką jaus verslas. Kad jų populiacija sparčiai mažėja, dabar pasakyti būtų per drastiška, tačiau pagal šių metų sugavimą, galima galvoti, kad šių žuvų mažėja. Gali būti, kad pagaunamus šios žuvies kiekius anksčiau ar vėliau teks riboti“, – svarsto A. Kontautas.
Anot jo, pagrindinis veiksnys, darantis įtaką žuvų skaičiui Lietuvos vandenyse, yra žvejyba, tačiau daug ką lemia ir gamtos procesai.
„Pastebima, kad Lietuvoje mažėja kai kurių žuvų rūšių ir mokslininkai dar nerado paaiškinimo, kodėl. Tai nesusiję nei su meškeriojimu, nei su tarša. Matyt, tai yra natūralių gamtinių sąlygų bei žuvų išteklių biologinės kaitos svyravimo pasekmė, arba kažkoks gamtinis reiškinys, kurio mes dar nelabai suprantame ar nematome“, – sako mokslininkas.
Bet Lietuvos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas Jurijus Petrovas praneša, jog žuvies Kuršių mariose pagaunama mažiau, tačiau tam įtakos turi ne viena priežastis.
„Žuvies Kuršmarėse sugaunama mažiau, lyginant su ankstesniais laikais, tačiau tai lemia tiek įvairūs ribojimai, tiek ženkliai sumažėjęs verslinės žvejybos įmonių skaičius, o dėl to paklausa viršija pasiūlą, kas sąlygoja žuvies brangimą rinkoje. Kas liečia žuvų kiekio mažėjimą šiame vandens telkinyje, tai yra du pagrindiniai veiksniai. Dėl išgylintos tarptautinės jūrų perkėlos, sūraus vandens kiekio patekimo į Kuršių marias, kas lemia gėlavandenių žuvų pasitraukimą į marių vandenis Rusijos federacijos teritorijoje. Apie šią problemą, del sūraus vandens, mokslininkai jau skelbė pradedant statyti perkėlą. Kita, tai prieš trejetą dešimtį metų mūsuose pasirodę žuvėdžiai paukščiai - kormoranai. Jie vien Kuršių mariose suėda ne mažiau trijų šimtų (300) tonų žuvies per metus.“, – pasakoja J. Petrovas.
Žuvų rūšys 5 Lietuvos ežeruose
GRYNAS.lt, remdamasis Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresniojo mokslo darbuotojo T. Virbicko dar šiais metais parengtu tyrimu, pateikia duomenis apie kelių didžiausių Lietuvos ežerų žuvingumą. Tyrimo rezultatai gauti skaičiuojant pagautus laimikius. Skirtingo diametro tinklais sugautos žuvys rūšiuojamos ir skaičiuojamos atskirai: skirstomos į jauniklius, nesubrendusius ir suaugusius (t.y. iki leidžiamo sužvejoti dydžio užaugusius) individus. Žuvų skaičiai perskaičiuojami ežero ploto vienetui, atsižvelgiant į žvejybos efektyvumą.
Dūkšto ežere, esančiame Ignalinos rajone, gyvena devynios žuvų rūšys: ešerys, kuoja, raudė, lynas, karšis, lydeka, paprastoji aukšlė, plakis, pūgžlys. Bet vertingiausiomis laikomos ešerys, kurių, užaugusių iki leidžiamo sugauti dydžio, produkcija gali siekti apie 10 kg iš hektaro per metus. Suaugusių lynų yra, atitinkamai 5,5, karšių – 3,4, lydekų – 2,5 kg/ha/m. Įdomu, kad atliekant tyrimus šiame ežere sugautas tik vienas pūgžlys.
Sartų ežere, besidriekiančiame per Rokiškio ir Zarasų rajonus, skaičiuoja apie 15 žuvų rūšių: ešerys, kuoja, raudė, lynas, sidabrinis karosas, karšis, lydeka, sterkas, šamas, salatis, karpis, plakis, paprastoji aukšlė, pūgžlys, gružlys. Vertingiausios: karšis, kurio leidžiamo sužvejoti dydžio individų produkcija gali siekti apie 4 kg iš hektaro per metus , ešerys – 5,2kg/ha/m., sterkas – 3,5, salatis – 4,2, šamas – 2,2 kg/ha/m., o lynas ir lydeka - tik po 0,3 kg/ha/m.
Šiaulių rajone esančiame Rėkyvos ežere yra septynios žuvų rūšys: ešerys, kuoja, raudė, karšis, lydeka, pūgžlys, gružlys. Pačios vertingiausios ežere užfiksuotos žuvys: 18,9 kg/ha/m. karšių, net 48,4 kg/ha/m. leidžiamo dydžio sužvejoti ešerių, 2,6 kg/ha/m. lydekų.
Plungės rajone esančiame Ilgio ežere gyvena šešių rūšių žuvys: ešerys, kuoja, plakis, lydeka, karšis, pūgžlys. Skaičiuojant vertingiausias, tyrime skelbiama, kad stambių ešerių esama apie 5,2/kg/ha/m., karšių 8,6, o lydekų, kurias galima pagauti, skaičiuojama tik 0,9 kg/ha/m.
Dažnai lankomas Rubikių ežeras Aukštaitijoje gausus 11 žuvų rūšių: ešerys, kuoja, raudė, lynas, paprastasis karosas, karšis, lydeka, sterkas, plakis, paprastoji aukšlė, pūgžlys. Vertingiausios: 8,9 kg/ha/m. ešerių, 3,3 kg/ha/m. leidžiamo sužvejoti dydžio karšių, 2,1 - sterkų, 1,2 - lydekų, 0,4 – lynų ir tik 0,1 kg/ha/m. paprastųjų karosų.
Leidžiamo žvejoti dydžio žuvų kai kuriuose ežeruose gal ir nėra labai daug, tačiau mokslininkų tyrimai rodo, jog dar augančių žuvyčių skaičius nemažas, todėl kol kas ežeruose žuvų tikrai netrūks. Tačiau žvejai mėgėjai turi elgtis atsakingai ir vadovautis pagavai-paleisk principo. Tokiu būdu mūsų vandenyse žuvų knibždėte knibždės.