Sužinoję žmonių nuomonę apie medžioklę, nustebo ir medžiotojai, ir jų oponentai

Medžioklės klausimas visuomenėje visada iššaukia dideles diskusijas ir kelia labai prieštaringus jausmus. Tačiau panašu, kad požiūris į šią veiklą keičiasi. Tai atskleidžia DELFI užsakymu balandžio 17-25 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Jos rezultatai nustebino ir gamtosaugininkus, ir medžiotojus.

Apklausos rezultatai rodo, kad 31,4 proc. respondentų turi greičiau teigiamą nei neigiamą nuomonę apie medžiotojus. Teigiamai medžiotojus vertina 26,1 proc. apklausos dalyvių, o neigiamą nuomonę apie juos turi 18,9 proc. Lietuvos gyventojų.

Teigiamai medžiotojus dažniau vertina vyrai, vyresni nei 45 m. respondentai, vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Neigiamai – moterys, aukštąjį išsimokslinimą turintys, jauniausio amžiaus (18-25m.), didmiesčių gyventojai.

Apklausoje respondentams buvo užduotas klausimas, ar jie pritartų medžioklės uždraudimui. Didžioji dalis apklaustųjų - net 63,8 proc. - teigė tam nepritariantys: 42, 6 proc. išsakė nuomonę, kad medžioklė reguliuoja gyvūnų populiaciją, 21,2 proc. medžioklės nedraustų todėl, kad tai nuo amžių įprastas dalykas.

Medžioklę uždraustų 24,6 proc. respondentų – 16,6 proc. todėl, kad nepritaria žudymui dėl pramogos, 8 proc. - dėl to, kad tai mažina gyvūnų skaičių.

Medžioklės draudimui pritartų, nes nepateisina gyvūnų žudymui dėl pramogos, jauniausio amžiaus (18-25 m.), aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai, moterys. Vyrai medžioklės draudimui dažniau pritartų, nes medžiotojai reguliuoja gyvūnų populiaciją, savo ruožtu vyriausio amžiaus bei žemiausio išsimokslinimo atstovai tam pritartų, nes medžioklė yra nuo seno įprastas dalykas.

Lietuvos gyventojų taip pat buvo klausiama, ar, jų nuomone, medžioklė su varovais daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai nei kiti medžioklės būdai. 19,4 proc. respondentų teigė, kad greičiau tokiam teiginiui nepritartų, griežtą nepritarimą išsakė 18,8 proc. Medžioklę su varovais kaip labiau kenkiančią aplinkai įvardijo 10,2 proc. apklaustųjų, dar 13,2 proc. atsakė, kad tokiam teiginiui greičiau pritartų nei su juo nesutiktų. Įdomu pastebėti, kad net 30,5 proc. Lietuvos gyventojų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Neigiamą medžioklės su varovai poveikį dažniau įžvelgia jaunesnio amžiaus bei aukštesnio išsimokslino respondentai. Moterys šiuo klausimu dažniau neturėjo nuomonės.

Respondentų taip pat buvo teiraujamasi, kokia yra jų nuomonė apie vilkų medžioklę. Didžioji dalis - 44,9 proc. - į šį klausimą atsakiusiųjų teigė, kad reikia palaikyti gamtoje reikiamą vilkų populiaciją, 30,2 proc. respondentų pasisakė manantys, kad šie gyvūnai yra grėsmingi ir todėl reikėtų jų sumedžioti daugiau.

Moterys ir jauniausi respondentai dažniau būtų linkę uždrausti vilkų medžioklę, vyrai dažniau išsakė nuomonę, kad reikia palaikyti reikiamą vilkų populiaciją, o rajonų centrų gyventojai dažniau mano, kad vilkai yra grėsmingi ir jų reikia leisti sumedžioti kuo daugiau.

Gamtosaugininkas: žmonėms svarbiau eurai nei gamta

Gamtosaugininkas Andrejus Gaidamavičius, paprašytas pakomentuoti šios apklausos rezultatus, neslėpė, kad jie jį nustebino ir kartu nuvylė.

„Tai, ko gero, pirma tokia visuomenės apklausa apie medžioklę. Nustebino ir nuvylė didelis palaikančių medžioklę procentas, ko nepasakytum skaitydamas komentarus po straipsniais apie medžioklę. Dar prieš kurį laiką buvau įsitikinęs, kad jei medžioklės klausimu Lietuvoje įvyktų referendumas, tai medžiotojai jį pralaimėtų. Tačiau visuomenė materialėja, darosi vis labiau pragmatiška, vartotojiška ir gamta vertybių sąraše užima vis žemesnę vietą“, - sakė A. Gaidamavičius.

Anot jo, ne tik medžioklės, bet ir kitais gamtosauginiais klausimais stebima tendencija, kai pusiau sovietinėje - pusiau Nepriklausomos Lietuvos kartoje įvyko metamorfozė, panašiai kaip vyrams nutinka „viduriniojo amžiaus krizė“. Tuomet vertybės ir pasaulėžiūra gali apsisukti 180 laipsnių kampu. 

„Šioji karta labiau myli eurus nei gamtą, todėl nėra laiko gilintis į tai, ar ta medžioklė yra ekologinė būtinybė, ar tiesiog paikas laisvalaikio leidimo būdas. Optimizmą kelia tik tai, kad medžioklei nepritaria jaunesni ir aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. Jei jų neišvarysime iš Lietuvos, nepriversime emigruoti, tai Lietuvos gamta turės šansą sulaukti kitokio įvertinimo nei dabar. Pavyzdžiui, Facebook puslapis „Aš prieš medžioklę“ turi jau 19 tūkstančių palaikytojų ir ilgainiui susiformuos tam tikras „kartų konfliktas“ medžioklės klausimu“, - samprotavo gamtosaugininkas.

Jo teigimu, didmiesčių ir rajono gyventojų požiūris į gamtą skiriasi ne dėl gyvenamosios aplinkos, o dėl skirtingo išsilavinimo. „Dažnai medžiotojai priekaištauja savo oponentams miestiečiams, kad šie „užaugę ant asfalto ir nieko apie gamtą nenusimano“. Tačiau šiais laikais absoliuti dauguma medžiotojų taip pat gyvena mieste. Moterys dažniau nei vyrai nepritaria medžioklei ne tik dėl to, kad yra jautresnės, bet dar ir dėl to, kad medžioklė dažnam vyrui yra geras būdas pabėgti nuo savo žmonos, kaip yra aprašoma eksmedžiotojo Zenono Kručinskio knygoje „Dažai ar kraujas“. Dėl to dažnai išyra šeimos, nes dėl šio brangaus užsiėmimo nukenčia ir dėmesys šeimai, ir šeimos biudžetas“, - savo nuomonę išsakė A.Gaidamavičius.

Medžiotojų atstovas: rezultatai maloniai nustebino

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas GRYNAS.lt pripažino, kad apklausos rezultatai maloniai nustebino. Jis prisiminė, kad prieš penketą ar šešetą metų gyventojų nuomonės apie medžioklę teiravosi ir vienas žurnalas. Tiesa, tuomet rezultatai nebuvo tokie džiuginantys – didesnioji visuomenės dalis neigiamai vertino medžioklę ir medžiotojus. Panašu, kad per tiek metų viešoji nuomonė pakito.

„Rezultatai truputį netikėti, bet galiu drąsiai pasakyti, kad maloniai nustebinę. Nustebino, kad vis tiktai pakankamai didelis procentas mūsų gyventojų suvokia medžioklės vietą šiuolaikinėje gamtosaugoje ir gamtos resursų naudojime, - sakė E. Tijušas. - Praktiškai visuose klausimuose palankiai žiūrima į medžioklę. Galvoju, kad nepaisant to, jog žiniasklaida dažniausiai pasigriebia neigiamus ir su brakonieriavimu susijusius medžioklinius dalykus, jau daugiau nei gerą dešimtmetį mūsų draugija intensyviai dirba viešindama mūsų veiklą, vyksta daug renginių ir akcijų, kurias visuomenė pamato“.

Komentuodamas apklausų duomenis, kad vis tiktai didesnė dalis palaikančiųjų medžioklę gyvena kaimuose ar rajonuose ir yra vyresnio amžiaus žmonės, E. Tijušas tai siejo tu tuo, jog jaunimas dažnai apie gamtą sužino tik iš kompiuterių, todėl ir vertina medžioklę neigiamai.

Visuomenė materialėja, darosi vis labiau pragmatiška, vartotojiška ir gamta vertybių sąraše užima vis žemesnę vietą.

A. Gaidamavičius

„Labai gražiai matyti, kad jaunimas, kuris apie gamtą dažniausiai žino tik iš kompiuterio, realios gamtos beveik nečiupinėjęs, be to, dar ir augęs mieste, turi skeptišką nuomonę apie medžioklę. Skeptiškai pasisako ir didžiųjų miestų gyventojai. Tie patys kaimo žmonės, kurie atrodo ant medžiotojų galėtų pykti dėl medžiojamų žvėrių daromos žalos, puikiai supranta, kad be medžiotojų gyvūnų populiacijų valdymas yra neįmanomas“, - samprotavo medžiotojų atstovas.

Paklaustas, kodėl apklausoje daugiau moterų išsakė neigiamą nuomonę apie medžioklę, pašnekovas tai siejo su jų emocionalumu. Anot jo, net ir ne kiekviena kaimo moteris dėl savo jautrumo gali nukirsti vištai galvą, nors vištieną ir gamina šeimynai. „Lietuviškos tradicijos yra tokios, kad medžiojančių moterų procentas yra be galo mažas. Jis labai smarkiai skiriasi nuo Skandinavijos ar net Vakarų Europos šalių. Pas mus nėra iš ko formuoti moteriško medžiotojiško įvaizdžio, išskyrus per žmonas, sesis, dukras ir pan. Manau, kad moteriškos publikos neigiamas medžioklės vertinimas yra grynai emocinis – priimama tik per tą faktą, kad gyvūnui atimama gyvybė“, - sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas.

O paklaustas, kaip reikėtų vertinti faktą, kad net 30 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės apie medžioklę su varovais, E. Tijušas teigė, kad tai tik parodo, kad žmonės nuoširdžiai ir sąžiningai prisipažino, kad jie šito reikalo neišmano ir dėl to nesiėmė vertinti to nei teigiamai, nei neigiamai.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.