Švara kiemuose: kiek senų automobilių atiduota perdirbti?

Trečius metus organizuojama akcija „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ sulaukia vis daugiau dėmesio. Šios akcijos tikslas, kaip apibrėžia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorius Alfredas Skinulis, švarinti gyventojų kiemus ir tinkamai perdirbti senus nenaudojamus automobilius neteršiant gamtos. Vis dėlto, vis dar pasigendama pačių gamintojų ir importuotojų indėlio prisidedant prie automobilinių atliekų tvarkymo.

Siekiamybė – iki 95 proc. perdirbamas automobilis

Šiemet akcija vyko nuo nuo rugsėjo 4 iki lapkričio 29 dienos. Šiuo metu dar yra skaičiuojami rudens akcijos rezultatai, juos tikimasi paskelbti per gruodžio mėnesį. Savo ruožtu pavasarį vykusios analogiškos akcijos metu iš viso buvo priduoti 249 automobiliai. Gauti 52 pranešimai apie kiemuose paliktus be priežiūros automobilius. Gauta 12 pranešimų apie galimai nelegaliai automobilių ardymo veikla užsiimančius subjektus. Dėl trijų pranešimų, atlikus patikrinimus, informacija pasitvirtino ir tokie nelegalūs automobilių ardytojai buvo atitinkamai nubausti, dėl likusių pranešimų vyksta patikrinimai.

„Per pavasarinį ir rudenį projektą gavome per 200 pranešimų apie automobilius kiemuose arba norėjimą priduoti. Vien iš Vilniaus gauta 125 pranešimai, 27 pranešimai  apie nelegalų automobilių ardymą“, - sakė A. Skinulis.

A. Skinulis GRYNAS.lt pasakoja, kad šiemet akcija, kaip ir anksčiau, vyko aktyviai. Esminių pokyčių nuo ankstesnių metų nepastebėta, gal tik daugiau gyventojų jau žinojo apie tokią akciją, todėl ir įvairaus pobūdžio pranešimų gauta daugiau.

„Gavome tikrai daug gyventojų pranešimų apie paliktus automobilius be priežiūros, siuntė jie ir nuotraukas ir nuorodas į žemėlapius. Mes informaciją perdavėme policijai, ji visada ėmėsi priemonių, kad tokie automobiliai būtų pašalinti iš kiemų ir perduoti atliekų perdirbimui. Taip pat gavome pranešimų apie neteisėtus automobilių ardymus, kurią perdavėme atsakingoms aplinkosaugos institucijoms. Gyventojų aktyvumas, palyginus su praeita akcija, buvo didesnis“, - patvirtino A. Skinulis.

Pašnekovas sako, kad gamintojų ir importuotojų vykdomų projektų, tarp jų ir kiemų švarinimo akcijos, tikslas vienas – užtikrinti, kad seni automobiliai nebūtų laikomi kiemuose, netinkami naudoti būtų surenkami ir perduodami perdirbėjams.

„Atliekų tvarkytojas, išardęs automobilį, gauna po automobilio kapotu esančias detales, tinkamas perdirbti ir jas parduoda. Tada gauna žaliavas, kurios turi teigiamą rinkos vertę, pavyzdžiui, metalai. Ir lieka didžiulė krūva plastikų, gumų, stiklų, panelių, sėdynių, kurios neturi rinkos vertės. O ką mes matome aplinkoje ir gamtoje? Daugiausiai ir teršiama šiomis detalėmis. Norime sukurti sistemą ir ją finansuoti, kad visos šios atliekos būtų surinktos ir perdirbtos“, - aiškino A. Skinulis.

Pasigenda kontrolės

Šiandien neperdirbamų automobilinių atliekų susidaro apie 18-20 tūkst. ir jos patenka į aplinką arba iškeliauja į sąvartynus. A. Skinulis sako, kad Lietuva turi direktyvinę užduotį, kad net 95 proc. automobilį sudarančių detalių būtų perdirbamos. Šiuo metu perdirbama kiek daugiau nei 60 proc. Perdirbama tai, kas turi teigiamą vertę rinkoje. Didelė problema, ką daryti su žaliavomis, kurios neturi vertės rinkoje. Pasiūlymas – gamintojams ir importuotojams drauge finansuoti tokių žaliavų tvarkymą.

„Per kelis metus turime pasiekti, kad tik 5 proc. automobilio masės būtų šalinama - tai nebūtinai reiškia patekimą į sąvartyną, gali būti ir sudeginimas. Tokią užduotį mums kelia didžiausi GIA nariai ir importuotojai, tiek ir užsienio gamintojų atstovai, bet pagrindinė problema šitoje srityje – didžioji dauguma transporto importuotojų nevykdo savo pareigos finansuoti atliekų tvarkymą“, - esančias problemas išsakė GIA direktorius.

Pašnekovo teigimu, to priežasčių reikėtų ieškoti ne įstatymo spragose. Atliekų tvarkymo įstatymas yra pakankamai geras, didelė bėda su jo priežiūros įgyvendinimu: „Nėra kontrolės, jos tikrai trūksta. Mes, kaip importuotojai, ne kartą kreipėmės į kontroliuojančias institucijas, pastebėjome, kad metų pabaigoje kai kurie departamentai į tai pasižiūrėjo aktyviau – sujudimas yra, bet jo vis tiek trūksta. Mes sakome, kad gamintojams ir importuotojams finansuojant galima būtų sėkmingai išspręsti šitų atliekų tvarkymo problemą, bet kol nėra pinigų, mes negalime to padaryti“, - sakė A. Skinulis.

Citata

Gyventojai ir įmonės, kiemuose laikantys nebenaudojamus automobilius, nusižengia teisės aktų reikalavimams ir gali būti baudžiami už aplinkos taršą.

Šiuo metu už vieno automobilio tvarkymą yra imamos vos dešimties litų mokestis. „Tai labai maža pinigų suma. Bet kadangi Lietuvoje yra parduodama per 200 tūkst. automobilių, tai jau galėtų būti ir du milijonai. Tai galėtų būti apčiuopiama suma pirmam žingsniui, nors realiai to neužtenka, reikia daugiau, bet nuo kažko juk reikia pradėti“, - svarsto GIA vadovas.

Šiuo metu, anot pašnekovo, prie automobilinių atliekų tvarkymo prisideda vos 4 proc. visų gamintojų ir importuotojų, todėl didysis klausimas, kaip priversti prie to prisidėti visus likusius, išlieka atviras.

GRYNAS.lt primena, kad naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra laikomas atliekomis. Iš jo į dirvožemį gali ištekėti kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys. Išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvę į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą.

Gyventojai ir įmonės, kiemuose laikantys nebenaudojamus automobilius, nusižengia teisės aktų reikalavimams ir gali būti baudžiami už aplinkos taršą, todėl rekomenduojame visiems pasinaudoti galimybe ir akcijos metu atsikratyti nebevažiuojančio automobilio.