Europos Komisijos leidimo leisti tiekti tokius gvazdikus paprašė Nyderlandai. Tiesa, lietuviai iki šiol buvo griežtai nusistatę prieš bet kokį genetiškai modifikuotą produktą.
Lietuva visuomet pasisako prieš
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento GMO skyriaus vedėja Odeta Pivorienė teigė, jog šio komiteto narių sprendimas bus pristatytas Aplinkos ministrui ir veiks kaip patariamasis balsas. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis iki lapkričio 18-os dienos turės apsispręsti, ar leisti į Lietuvą įvežti tokio tipo gvazdikus.
„Lietuvos pozicija šiuo atžvilgiu yra labai atsargi ir pastaruoju metu mes prieš visus tokius pasiūlymus balsuojame prieš“, - teigė O. Pivorienė.
GMO skyriaus vedėja pabrėžia, jog gvazdikai, dėl kurių šiuo metu turi apsispręsti Lietuva - naujai išvesti ir dėl jų sprendimo Lietuvos valdžia dar nėra priėmusi.
Remiantis Europos maisto saugos tarnybos požiūriu ir Nyderlandų kompetentingos institucijos išvada, nėra pagrindo manyti, kad skintų genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L.) tiekimas rinkai pakenks žmonių sveikatai ir aplinkai juos naudojant dekoratyviniais tikslais.
Gvazdikus įveš tik skintus
„Tie gražieji alyviniai, purpuriniai, violetiniai gvazdikai yra gauti transformacijos būdu į juos įkeliant papildomus genus, kurie gauti iš našlaitės, petunijos. Reiškia, iš gėlių, kurias mes įpratę matyti savo darželiuose ir soduose - jokios egzotikos,“ - dėstė biotechnologė.
Jos teigimu, trys į gvazdikus naujai įkelti genai lemia, jog susidaro naujos spalvos pigmentas delfinidinas.
„Delfinidinas, kartu su pigmentu cianidinu suteikia spalvą mėlynėms, juodiesiems serbentams ir, sakykim, vynuogių vaisiams. Tai absoliučiai įprastas fermentas. Šitą delfinidiną turi gencionai, bajorė, rugiagėlės, pentiniai - tai įprastas dalykas ir ne kokia nors nauja medžiaga,“ - kalbėjo L. Kalėdienė.
Biotechnologė taip pat pabrėžė, jog gvazdikai į Lietuvą atvežami tik skinti. Jie neskirti nei dauginimui, nei maistui, nei pašarams - tik dekoratyviniams tikslams.
„Gvazdikas yra skintas - jis neturi jokių šaknų, turi minimaliai ir tų žiedadulkių. Jis negali būti dauginamas vegetatyviniu būdu. Taip pat jų žiedadulkės negali persiduoti kitiems augalams, juo labiau, kad jiems giminingų augalų, kurie taip lengvai kažką „pasičiuptų“ yra nedaug. Taigi tie gvazdikai - negyvybingi,“ - tikino Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros vedėja.
„Tam tikri sluoksniai eskaluoja problemą ir gąsdina visuomenę“
Ji iš karto užbėgo už akių nerimaujantiems, jog nuvytę gvazdikai irs šiukšlynuose ir galbūt taip pat kils tikimybė, kam modifikuoti genai kur nors išplis.
„Tų genų ten yra toks minimalus kiekis, jie tikrai negali išplisti. Taigi mes tiesiog galim pasidžiaugti gražios spalvos gvazdiku, o baimintis, kad kažkas yra blogo nėra pagrindo. Įsivaizduokite: čia įterptas tų pačių augalų genas, kuris atsakingas už pigmento sintezę. Tiesiog, anksčiau gvazdikas tokio pigmento nesintetino, o dabar sintetina. Iš gėlytės perkeliama į gėlytę. Tai sugalvota tiesiog dėl gražumo ir neįprastumo,“ - kalbėjo L. Kalėdienė.
Taip pat L. Kalėdienė pabrėžė, jog šie gvazdikai, kaip ir bet kurie kiti importuojami augalai, tikrinami muitinėje, turi praeiti vadinamąjį karantino laikotarpį.
Mokslininkės teigimu, 2009-aisiais, susiklosčius tokiai pačiai situacijai buvo nutarta, jog genetiškai modifikuoti gvazdikai nekelia jokios grėsmės ir juos leista įvežti.
„Aš manau, kad šioje srityje egzistuoja kiek nesveikas ažiotažas, - atvirai kalbėjo L. Kalėdienė. - Yra tam tikri sluoksniai, kurie sau renka balus ar taškus. Tie patys žalieji... Sukuria dirbtinai problemą, tada ją eskaluoja, gąsdina visuomenę. O visuomenei, turbūt, patinka būti gąsdinamai. Nežinau, ko tie gąsdintojai siekia ir kodėl antrą kartą svarstomi dalykai, kurie ir taip visiems aiškūs. Manau, tai byloja apie kompentencijos stoką.“
GRYNAS.lt kviečia išreikšti savo nuomonę dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų. Į ją Aplinkos ministerija pažadėjo atsižvelgti.