Vienoje sodyboje - du maišai žvėrelių
Krakiškė Vilma Račienė pasakojo, kad prieš keletą metų jos sodybos ūkiniame pastate apsigyveno kailiniai žvėreliai. Iš pradžių ši kaimynystė didelių problemų nekėlė: na, padaužos patriukšmaudavo naktimis, nudžiaudavo vieną kitą vištos sudėtą kiaušinį, ir viskas.
Tačiau vėliau namų šeimininkai pastebėjo, kad žvėrelių sparčiai daugėja. „Su kiekviena savaite jie tapdavo vis drąsesni ir įžūlesni. Pridergdavo tvarte tiesiog į kiaulių lovius, kad šie net ėsti nebegalėdavo, antrajame ūkinio pastato aukšte sustatytuose nenaudojamuose balduose prisidarė daugybę lizdų, ėmė pjauti vištas.
Nors mūsų vištidė buvo gana saugi, bet plėšrūnai įsigudrino į ją įlįsti ir kasnakt po vištą nugalabyti. Beje, vištų su apgraužtomis galvomis savo sodybose ėmė rasti ir kaimynai“, – prisiminė V. Račienė.
Krakiškiai bandė gelbėtis spąstais, tačiau žvėreliai pasirodė labai atsargūs ir jautrūs žmogaus kvapui, todėl į spąstus nelįsdavo. „Per netrumpą laiką spąstais pagavome vos du gyvus žvėrelius, o į žiurkėms skirtus nuodus jie net nežiūrėdavo“, – buvusios situacijos bejėgiškumą komentavo sodybos šeimininkė.
Vėliau krakiškių šeima kreipėsi į specializuotą įmonę, užsiimančia tokių žvėrelių naikinimu. Specialistų atvežtų nuodų poveikis nustebino net ir visko mačiusius sodybos šeimininkus: ūkiniame pastate ir aplink jį buvo surinkta daugiau nei 50 nugaišusių žvėrelių.
„Ėskit patys“
Kitas miestelio gyventojas Vytenis Karanauskas taip pat teigė, jog turi nepageidaujamų kaimynų, kurie naktimis palėpėje „vakaruškas rengia“. Tiesa, buvusio mokytojo, dabar pensininko ūkio gyvūnai rūpestingai uždaryti, todėl nei triušių, nei vištų ar ančių plėšrūnai kol kas nenugalabijo, tačiau inkile buvusių paukštelių jie nepagailėjo.
„Tiesiai prieš virtuvės langus praėjusį pavasarį iškėliau inkilą ir jau džiaugiausi ten čirškiančiais jaunikliais, kai žvėreliai nenaudėliai išgraužė didesnę skylę ir išpjovė varnėniukus“, – pasipiktinęs kalbėjo mokytojas, stebėdamasis, kaip plėšrūnai sugebėjo patekti ant inkilo, jei jis buvo pritaisytas ant lygaus metalinio vamzdžio.
Dar kitam krakiškiui žvėreliai per šią žiemą išpjovė visas vištas, o jai baigiantis ir sukergtų veislinių triušių patelių nepagailėjo. Pradėjus pjauti vištas šeimininkas bandė gelbėtis graužikų nuodais, kurių įsigijo veterinarijos vaistinėje, tačiau čia nutiko sunkiai paaiškinamas dalykas: iš vakaro po visą tvartą bei triušidę išmėčius nuodų pakuočių ryte jų nebebuvo, o dar po paros jos vėl, tiesa, ne visos, atsirado. „Matyt, žvėreliai suprato, kad čia nuodai ir po savo lizdus išnešiotus preparatus sunešė atgal tarsi sakydami: „Ėskit patys“, – stebėdamasis gyvūnų sumanumu pasakojo namo šeimininkas.
Krakių seniūnas Jonas Dalbokas patvirtino, jog ši problema jam žinoma jau seniai, tačiau jos sprendimo pasiūlyti negalėjo. „Šie žvėreliai labai atsargūs, todėl spąstais gyventojai jų tikrai neišgaudys. Galbūt reikia kviestis specialistus ir plėšrūnus bandyti nuodyti visame miestelyje“, – mąstė seniūnas. Tačiau paklaustas apie tokios akcijos kaštus, ypač apie tai, kas sumokės firmai už apleistuose pastatuose išnaikintus plėšrūnus ar padengs sunkiai besiverčiančių pensininkų sąskaitas, J. Dalbokas tvirtino, kad tam valdiškų pinigų nėra.
„Kultūringi“ - visą gyvenimą
Nemaža dalis krakiškių žvėrelių „invaziją“ sieja su šalia miestelio kailinių žvėrelių auginimo ferma, kuri priklauso Šeduvoje registruotai UAB „Šiaurinė lapė“. Juo labiau kad vietos gyventojai puikiai prisimena beveik prieš penkerius metus vykusius įvykius, kai šioje fermoje buvo įvykdyta vagystė, kurios metu galimai į laisvę pateko daugiau nei 400 audinių.
Šiandien bendrovės „Šiaurinė lapė“ vadovas Kęstutis Sirusas neigia bet kokį ryšį tarp įmonės veiklos ir Krakėse siautėjančių žvėrelių. Jo teigimu, žvėreliai į laisvę buvo paleisti piktavalių įvykdyto nusikaltimo metu, todėl įmonė už tai atsakyti neprivalo. Be to, fermoje laikomi žvėreliai buvo sukultūrinti ir „plėšikauti“ nemokėjo.
Tiesioginiais kaltinimais bendrovei „Šiaurinė lapė“ kol kas niekas ir nesižarsto, juo labiau kad nebuvo nustatyta, jog gyventojų sodybose sugauti žvėreliai tikrai yra iš fermos pabėgusios ar paleistos audinės. Tačiau kas gali paneigti tai, jog Krakėse vištas ir triušius pjaunantys žvėreliai nėra kadaise sukultūrintos, o dabar sulaukėjusios audinės, ar jų, susikryžminusių su šeškais bei kiaunėmis, palikuonys?