Poilsiautojai įtaria, kad pasklido teršalai
Reabilitacijos centre besigydantis Alfonsas GRYNAS.lt teigė nenorintis kurortiniame miestelyje veltui leisti laiko, todėl jei tik yra galimybė, visuomet stengiasi ateiti prie jūros. Tačiau antradienį apie 18 valandą į paplūdimį atvykęs vyras nustėro pamatęs pažaliavusią jūrą. Pašnekovas aiškino bendravęs su kitais poilsiautojais ir jie teigė, kad pastaruoju metu nėra nieko panašaus matę.
Pasidomėjus, ar matė, kaip atrodo jūra trečiadienį, Alfonsas sakė šįryt jau buvęs prie jūros ir pastebėjo, kad vanduo žymiai švaresnis. Visgi antradienį pažaliavusio vandens pėdsakų, anot jo, galima surasti ant smėlio ir akmenų.
Mano, kad vandenį „nudažė“ dumbliai
GRYNAS.lt paprašius pakomentuoti susidariusią situaciją, Jūrinių tyrimų departamento direktorius, Klaipėdos universiteto Biologijos katedros doc. dr. Algirdas Stankevičius teigė jokių žinių apie jūroje dėl galimos avarijos pasklidusius teršalus neturintis. Pašnekovas, įvertinęs skaitytojo atsiųstas nuotraukas, linkęs manyti, kad greičiausiai viskas dėl vandens „žydėjimo“.
Galiausiai jis pridūrė, kad dumbliai paplūdimius skalaujančiame vandenyje – dažnas reiškinys. Dažniausiai gyventojus jie trikdo vasarą, bet jei palankios sąlygos, prie kranto jų gali atsirasti ir anksčiau. Vis dėlto žmonėms dažniausiai jie pavojaus nekelia, todėl mokslininkas ragino dumblių pernelyg nebijoti.
„Dumbliai „žydi“ beveik visus metus iš eilės, tik kiekiai skiriasi. Jiems idealios sąlygos – šilta ir rami jūra. O dabar jūra iš tiesų rami. Apskritai visam pajūriui būdingi dumbliai. Daugiausia jų būna tose vietose, kur didelė vandens eutrofikacija: nuo Klaipėdos link Palangos. Dėmesį verta atkreipti ir į Būtingę, kur į vandenį patenka valymo įrenginių vamzdynas. Tose vietose dumblių būna daugiausiai. Tačiau žmonėms tai nėra pavojinga, nes dažniausiai koncentracija nebūna labai didelė. Labai retai tokios masės storis būna 10 – 15 cm. Jei koncentracija labai didelė, jautriam žmogui gali pasireikšti alergija. Bet iš principo maudytis galima – nieko blogo neatsitiks“, - aiškino A. Stankevičius.
Dėl visko kaltos žiedadulkės
Klaipėdos universiteto Biologijos katedros doc. dr. Renata Pikaitytė GRYNAS.lt teigė, kad vien iš nuotraukų konkrečias išvadas daryti sunku, nepaisant to, ji svarstė, kad vandens spalvą galbūt pakeitė ir ne dumbliai. Mokslininkė linkusi manyti, kad jūros vandenį galėjo nuspalvinti žydinčios pušys.
„Dumbliams dar anksti „žydėti“. Pažiūrėjus į nuotraukas vandens spalva man labiau primena geltoną nei žalią. Todėl spėčiau, kad čia yra pušų žiedadulkės, nes kaip tik šiuo metu žydi pušys. Todėl aš jokios antropogeninės taršos neįžvelgiu“, - teigė docentė.
Aplinkos apsaugos agentūros Biologinių tyrimų skyriaus vedėja Eglė Šupinienė GRYNAS.lt informavo, kad jau paaiškėjo, kodėl pasikeitė Baltijos jūros spalva. Anot jos, Aplinkos apsaugos agentūroje Jūrinių tyrimų departamente buvo atliktas mikroskopinis mėginių tyrimas, kuris patvirtino, kad Baltijos jūros vandenyje šiuo metu labai daug žiedadulkių.
„Pastaruoju metu daugelis vandens telkinių pasidengė gelsvai žaliom dėmelėm. Kai kur „dėmelės“ susijungia, sudarydamos tigrinį raštą, arba prie kranto susiplaka, paversdamos vandenį nepatrauklia mase. Baltijos jūra taip pat nusidažė. Priežastis gamtos stebėtojui labai aiški – miškų žydėjimas. Lengvos žiedadulkės net dideliais kiekiais ore nepastebimos. Tačiau pakliuvusios į vandenį, jos neskęsta, bet susikaupia paviršiuje taip jį „nudažydamos“. Bangų mūšos vietoje jos susimaišo su vandeniu, ir vanduo tampa neskaidrus, gelsvai žalsvos spalvos. Reiškinys kartojasi kiekvienais metais pavasarį“, - informavo E. Šupinienė.
GRYNAS.lt primena, kad dumbliams veistis palankias sąlygas sudaro šiltas oras, nestiprus vėjas ir azoto bei fosforo junginių perteklius. Kai jūroje pūva dideli dumblių kiekiai, ima mažėti deguonies ir dėlto pradeda dusti žuvys. Specialistai sako, kad prie to labai daug prisideda ir žemės ūkis. Palijus iš laukų azoto ir fosforo junginiai patenka į gruntinius vandenis, kuris suteka į upes, o šios – į jūrą. Jei šis procesas nelėtės, jūros vandens būklė ir toliau blogės, o dėl klimato atšilimo vandens „žydėjimas“ tik stiprės.