Rekultivuotas Fabijoniškių sąvartynas yra šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje, Fabijoniškių seniūnijos teritorijoje. Pietuose–pietvakariuose sąvartynas ribojasi su Fabijoniškių gyvenamuoju mikrorajonu, šiaurėje-šiaurės vakaruose – su Bajorų kaimu.
Uždarius sąvartyną atliekos buvo padengtos rekultivacinio grunto sluoksniu - nuo kelių centimetrų iki 2 metrų. Visgi teigti, kad šis sąvartynas jokios grėsmės nekelia, negalima. Rytiniame šlaite keliose vietose išsisunkia filtratas, kuris čia pat susigeria į gruntą. GRYNAS.lt domisi, kokios to pasekmės.
Žmonės skleidžia nemažai mitų
Hidrogeologas Mykolas Kaminskas, kuris ir tyrė šį sąvartyną, GRYNAS.lt pasakojo, kad didelio poveikio aplinkai sąvartynas nedaro, o žmonių skleidžiama informacija yra labiau mitai nei tiesa.
„Apie šį sąvartyną daug kas kalba. Kai kas sako, kad ant jo yra pastatyti namai. Tai yra visiška nesąmonė. Ant jo netgi negali būti nieko statoma. Seni gręžiniai lieka vietoje, o sąvartynas jau yra suslūgęs. Ten niekas negalėtų pastatyti pamatų, kad stovėtų namai“, - sakė M. Kaminskas.
Specialistas teigė, kad Fabijoniškių sąvartynas nuolat sulaukia tyrėjų dėmesio: „Dažniausiai žmonių nuogąstavimai būna dėl dujų, bet kiek mes tyrėme paviršių, dujų neradome. Sąvartyno dujos yra specifinės: metanas, anglies dvideginis ir deguonis. Tikrai galima nuraminti žmones, kad jokio pavojaus ten nėra. Tam tikros dujos fiksuojamos ne tik sąvartyne, bet ir šalia esančiame garaže ar namo rūsyje. Šiame sąvartyne nė karto neteko fiksuoti net menkiausio nuokrypio.“
Poveikis tik gruntiniam vandeniui
Anot pašnekovo, šis sąvartynas dabar neigiamai veikia tik gruntinį vandenį, tačiau vėlgi situacija nėra tokia bloga.
„Vanduo ten jaučia neigiamą poveikį. Tačiau jis fiksuojamas negiliuose jo sluoksniuose. Šalia esanti gyvūnų prieglauda semia vandenį iš gilesnių sluoksnių ir jis yra visiškai švarus. Šis sąvartynas yra savotiškai pakabintas virš gruntinio vandens ir su juo neturi tiesioginio ryšio, todėl didesnio poveikio vandeniui nėra“, - teigė M. Kaminskas.
Pašnekovas pasakojo, kad šiukšlių pavidalas taip pat keičiasi. Anot jo, iš ką tik sąvartyne išpiltų šiukšlių aplinką teršiančios medžiagos skiriasi maždaug 40 metų, o po to taršos nebelieka.
Mano, kad reikėtų atvežti daugiau žemių
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, kalbėdamas apie šį sąvartyną, nebuvo nusiteikęs taip pozityviai. Jis teigė, kad šis sąvartynas vis dar teršia aplinką. Be to, priešingai nei A. Kaminskas, jis mano, kad ant sąvartyno reikėtų užpilti daugiau grunto, nes vis dėlto atliekos kartais išlenda į paviršių.
„Kažkur 2007 metais sąvartyno papėdėje buvo aptiktas ištekėjęs filtratas su visomis medžiagomis. Buvo plotelių, kuriuose nustatyta pavojinga tarša. Tuo metu tyrimo rezultatai parodė, kad iš sąvartyno sklinda tarša. Ir ji savaime neišnyks. Galbūt reikėtų imtis tam tikrų priemonių - suformuoti sandaresnę dangą, užvežti tankesnio grunto ant viršaus, nes kai kuriuose vietose būna, kad šiukšlės tiesiog išlenda į paviršių. Jeigu danga būtų sandaresnė, į sąvartyną nepatektų krituliai ir todėl nebūtų filtrato“, - teigė J. Satkūnas.
Specialistas pasakojo, kad tarša gali būti pavojinga ir žmogui: „Dirvožemis yra užterštas, žinoma, žmogus prie jo tiesiogiai neprieina, tačiau iš jo sklinda dulkės. Esu girdėjęs, kad vienoje sąvartyno pusėje ištekėdavo filtratas, kitaip tariant, vanduo, o žmonės jį naudodavo savo daržų braškėms laistyti, o ten visokių metalų koncentracija yra didžiulė. Šią tarša reikia izoliuoti. Dar geriau būtų ją šalinti, bet tokius kiekius užteršto grunto pašalinti ne taip paprasta.“