Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Darius Jurevičius, pats dalyvavęs reide, teigė, kad įžūlus brakonierius tokį pažeidimą greičiausiai daro jau nebe pirmą kartą.
„Gavome pranešimą, kad užmiestyje yra tinklai, vadinamajame Kauno žiemos uoste, kur žiemą yra saugomi laivai. Ryte organizavome reidą ir apie 7 val. pastebėjome žmogų, kaip vėliau paaiškėjo, buvo vieno iš tų laivų škiperis, t. y. kapitonas. Jis atėjo, persirengė darbiniais drabužiais ir pradėjo traukti ten buvusį tinklą. Kadangi ten yra saugoma teritorija, mums teko perlipti per tvorą ir tą asmenį sulaikyti“, - pasakojo D. Jurevičius.
Anot jo, buvo sulaikytas vienas asmuo. Prie savo laivo, kurį jis prižiūri, borto pažeidėjas buvo pririšęs statomąjį tinklą. Žala gamtai buvo minimali, nes buvo sugautas tik vienas pusės kilogramo ešerys, bauda turėtų būti 4,34 eurų (15 litų).
„Tame uoste yra laisva zona, kur žmonės gali judėti, anksčiau ten pasitaikydavo žmonės, kurie žvejojo draudžiamu, užkabinamuoju būdu, bet pakilus baudoms, ten jų nebeliko. O toks atvejis, kai prisidengiama saugoma teritorija, darboviete yra pirmas per mano praktiką. Kad žmogus taip įžūliai elgtųsi, dar nemačiau“, - teigė D. Jurevičius.
Vis dėlto, šis reidas aplinkosaugininkams sukėlė nemažai sunkumų: „Reikėjo lipti per tvorą. Iš pradžių jų sargai miegojo, vėliau mus pradėjo vaikyti, pradėjo vaidinti, kad labai stipriai dirba. Galbūt net ir buvo sutarta, kad jie pasaugotų, kad niekas neužeitų į teritoriją, nežinau. Bet to, uosto apsauga nesuprato, iš kur mes ten atsiradome.“
Anot aplinkosaugininko, pagal elgseną, matėsi, kad žmogus tokiais darbeliais užsiima ne pirmą kartą: „Tinklas buvo normaliai traukiamas, dedamas tiesiai į tarą, o ne kažkaip padrikai mėtomas. Galima sakyti, čia jau buvo tos specialybės meistras.“
GRYNAS.lt primena, kad tinklais žvejoti yra draudžiama. Vis dėlto, inspektorių teigimu, žvejyba tinkliniais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais išlieka vienu populiariausių brakonieriavimo būdų. Žvejojama visais metų laikais, tinklai statomi ir po ledu. Didžiausia žala padaroma žuvų neršto metu, kai sugaunamas gana didelis jų kiekis. Vandens telkiniuose paliekami tinklai užtveria žuvų migracijos kelius.