Tokios šiukšlintojų apgulties dar nebuvo

Jonavos urėdijos miškus kerta garsusis traktas Sankt Peterburgas–Varšuva, pirmas specialiai nutiestas kelias, jungiantis tuometinę Rusijos sostinę su Vakarų Europa. Šis faktas bene geriausiai nusako miškininkų darbo specifiką. Tokie keliai nepranyksta, neužželia – jais eina, važiuoja žmonės, vežami kroviniai. O kur žmonės, ten ir šiukšlės. Ypač dabar, esant vartotojiškai visuomenei. Kaip Jonavos miškininkams sekasi apsaugoti savo plotus?

Miškas – ne šiukšliadėžė

„Tai ne vien mūsų rūpestis. Su rajono savivaldybe, seniūnijomis stengiamės įtikinti žmones, kad miškas ir apskritai žemė – ne šiukšlių konteineris. Kad geriau tai suvoktų, kasmet rengiame tradicines pavasarinės švaros talkas. Džiugu, kad jose noriai dalyvauja vietos mokyklų moksleiviai.

Fizinis jų indėlis ne toks jau svarus, bet pilietinio sąmoningumo sėkla pasėjama. Talkose daug nuveikia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuoto pėstininkų bataliono kariai. Tačiau vien talkų neužtenka – reikia konkrečių veiksmų, kasdienio rūpesčio. Nuo šiukšlių nepabėgsime. Jų buvo ir bus. Anksčiau žmogus duonos kepaliuką po pažastimi pasikišęs parsinešdavo, o dabar – polietileniniame maišelyje.

Gamintojai visokiausias būdais stengiasi sudominti pirkėją, tad dažna pakuotė dešimt ir daugiau kartų viršija prekės dydį. Žmogus turi žinoti, kur jam tas šiukšles, įvairiausias atliekas dėti. Rajono savivaldybė įpareigojo seniūnijas savo valdose įrengti šiukšlių ir atliekų surinkimo aikšteles ir jose pastatyti bendrą talpų konteinerį, iš kurio sutartu laiku šiukšles išveža UAB „Jonavos paslaugos“ technika. Tokias aikšteles privalo turėti ir sodininkų bendrijos“, – teigia Jonavos miškų urėdas Rolandas Skuja.

Kitos valstybės seniai susitvarkė

„Kol tokių aikštelių nebuvo, vargome. Surenkame šiukšles miške, o kur jas surinktas dėti? Vežti į sąvartyną, mokėti, gaišti laiką? Mūsų darbas ugdyti mišką, jį saugoti. Ta pati bėda slėgė ir sodininkų bendrijų narius. Vienu metu jie šiukšles paprasčiausiai išmesdavo per tvorą – žinokitės, tai ne mano. Mums nieko kito nebeliko, kaip jas grąžinti atgal – jei jos ne tavo, tai neleisk, kad kas nors tau jų primestų. Padėjo. Bet taip juk problemos neišspręsi.

Dabar dalykiškai sutariame su Upninkų bei Šilų seniūnijomis, tad didesnių sunkumų nekyla – turime aikštelių raktus ir surinktas šiukšles vežame į aikšteles. Jų būtų dar mažiau, jei valdžia vieną kartą išspręstų plastikinės taros bei padangų supirkimo reikalus. Kodėl kitos valstybės tai jau seniai sutvarkė, o mūsiškė valdžia tik trypčioja, žada ir nieko nedaro. Juk net galvoti nereikia, tik įdiegti, kas seniai veikia“, – stebisi Pageležių girininkijos vadovas Albinas Urbonas.

Talkina moksleiviai

Bene didžiausias girininko rūpestis vasarą – Baltasis ežerėlis. Jis nedidelis, bet vienintelis girininkijos valdose, kuriame galima maudytis. Vasarą jis apgultas. Būna dienų, kai aplink jį stovi per 50 automobilių. Miškininkai pasistengė, kad poilsiautojams būtų jauku, patogu – pastatė stalų, suolų, šiukšliadėžių, sutvarkė pakrantes. Deja, poilsiautojai savaip atsidėkoja, palikdami kalnus šiukšlių. Gal ir jiems reikėtų taikyti tokius pat reikalavimus, kaip žvejams?

Girininkas džiaugiasi gražiais santykiais su Panoterių mokykla. Jos moksleiviai noriai dalyvauja talkose, įvairiuose gamtosaugos renginiuose. Prie jų prisidėjo ir gretimo Ukmergės rajono Veprių mokyklos moksleiviai. Miškininkai viliasi, kad tokiu bendravimu išugdys būrelį tikrų gamtos mylėtojų.

Šiukšlintojų apgultis

Kęstutis Kakanis – Svilonių girininkijos vadovas. Dvidešimt metų girininkauja, miškininkystėje jau per trisdešimt, bet, anot jo, tokios šiukšlintojų apgulties, kaip per nepriklausomybės metus, nėra regėjęs. Ir ne magistralinis kelias dėl to kaltas. Girininkijos valdose 21 sodininkų bendrija. Jose savo valdas turi Kauno ir Jonavos gyventojai. Kiekvienoje – nuo dešimties iki pusantro šimto sklypų. Ir bus dar daugiau – jau suformuoti nauji kvartalai. Kada buvo skiriami sklypai, niekas negalvojo, kad žmonės čia gyvens – tiesiog epizodiškai atvažiuos pailsėti, pasidarbuoti, vieną kitą naktelę vasarą permiegos.

Na, atsiveš buteliuką vieną kitą, maišelį, skardinę ir viskas. O kas nori teršti savo kiemą? Štai ir švysteli per tvorą, pakelėn. Miškas itin patogus – po krūmu, po medžiu galima pakišti. Padėtis smarkiai keičiasi. Beveik visose bendrijose atsirado nuolatinių gyventojų. Antai Girininkų sodininkų bendrijoje yra 156 nariai, 23 iš jų jau nuolat čia gyvena. Nuolatinių gyventojų yra kiekvienoje bendrijoje. Kolektyviniai sodai palengva virsta gyvenvietėmis, kaimais, tik be savo infrastruktūros.

Reikia patiems tvarkyti aplinką

„Padėtis išties sunki. Tik kartais į savo sodus atvažiuojantys piktinasi, kad jiems už šiukšlių išvežimą tenka vienodai mokėti su nuolat gyvenančiais. Tad gal imkime sodus vadinti kaimais, gyvenvietėmis. Kitoks statusas – kitokia ir atsakomybė. Tačiau tai jau ne rajono valdžios kompetencija.

Buitinių šiukšlių mažėja, bet vis daugiau atvežama dideliais kiekiais. Pradėjome ieškoti šaltinių. Paaiškėjo, jog daugiausia jų atveža sodininkai, kai kurie taip atsikrato net savo darboviečių šiukšlėmis. Kartu su seniūnija sukvietėme sodininkų bendrijų vadovus. Dauguma bendrijų jau turi bendrus konteinerius. Tačiau radosi kita problema: kur juos statyti? Niekas nenori tokio „malonumo“ turėti savo panosėje. Statyti prie kelio – taip pat ne išeitis. Antai „Klevo“ bendrijos teritoriją kerta net keturi keliai, tad į konteinerį šiukšles vers visi pravažiuojantys. Savaime atsiranda stambių šiukšlių.

Citata

Šiukšlių būtų dar mažiau, jei valdžia vieną kartą išspręstų plastikinės taros bei padangų supirkimo reikalus. Kodėl kitos valstybės tai jau seniai sutvarkė, o mūsiškė valdžia tik trypčioja, žada ir nieko nedaro. Juk net galvoti nereikia, tik įdiegti, kas seniai veikia.

Jas sutartu laiku dabar išveža „Jonavos paslaugos“, tik reikia atgabenti į surinkimo aikštelę. Vėlgi radosi nauji teršėjai – automobilių ardytojai. Metalą jie parduoda, o plastiką, stiklą veža į mišką. Tokią veiklą turėtų kontroliuoti vietos administracija, reikalauti, kad jie įrodytų, kur deda atliekas. Jau išaiškinome trys tokius taškus, bet tai juk ne miškininkų darbas. Su bendrijų vadovais ir Užusalių seniūnijos vadove Vijole Šadauskiene sutarėme, kad prie kiekvieno sklypo turi būti konteineris, o bendri konteineriai bus atviri ištisus metus. Neturės, teks administracinėmis priemonėmis bausti – kitos išeities nėra. Džiugu, kad ir patys sodininkai jau imasi iniciatyvos, stengiasi bendrai tvarkyti savo aplinką.

Gražų pavyzdį parodė „Vairo“ sodininkų bendrija: jos pasienyje buvo neišvaizdus krūmynas. Dabar čia jaukus parkelis su dekoratyviniais medžiais, gėlynais – viską padarė patys sodininkai. Manau, kad ilgainiui pavyks įtikinti žmones, kad graži, tvarkinga aplinka – visų bendras reikalas, tik reikia bendrų žmonių ir valdžios pastangų“, – įsitikinęs K. Kakanis.