Skelbti potvynio pabaigą – dar anksti: Baltarusijos sniegą pajusime Lietuvoje
Potvynis šiemet, panašu, nepridarys tiek nuostolių, kiek galėjo: „Atšilimas buvo anticikloninis, be lietaus, tad sniegas tirpo ne taip stipriai. Be to, didelė tirpstančio vandens dalis susigėrė į gruntą, nes nėra įšalo. Tai šiek tiek sumažino potvynį“, – pasakoja Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos hidrologas Juozas Šimkus.
Anot hidrologo J. Šimkaus, Lietuvoje sniegas jau ištirpęs ir didelio vandens lygio pakilimo nebelaukiama, tačiau Neris ir Nemunas dar gali pateikti staigmenų:
„Beveik pusė baseino yra Baltarusijoje, o ten sniego irgi labai daug. Jis tik dabar pradeda tirpti“, – kalba hidrologas. Baltarusijoje ištirpęs sniego vanduo turės nutekėti Nerimi ir Nemunu, todėl, sako J. Šimkus, potvynio pabaigos skelbti dar nereikėtų: „Potvynis bus ištęstas, galbūt ne toks aukštas, koks galėjo būti, bet labiau ištęstas laike.“
Jūros upėje – ledonešis: to Lietuvoje nebuvo eilę metų
Vis dėlto, Jūros upė šiemet padovanojo įspūdingą reginį – žmonės galėjo stebėti ledonešį dienos metu. Hidrologas sako, kad ledonešis – įdomus reiškinys, tačiau nėra anomalija: „Būna atvejų, kad ledas upėje ištirpsta ir be ledonešio, bet būna ir tokių dalykų. Jei nesusidaro ledų sangrūda – gražu į tai pasižiūrėti. Nebent turite lieptą ar panašiai – ledonešis gali tai sugadinti.“
Eilę metų Lietuvoje ledonešių nebuvo, tad įspūdis, sako J. Šimkus, – tik dar didesnis. Vis dėlto, tai – galinga jėga, todėl tiltų atramos, sako pašnekovas, suprojektuotos taip, kad ledonešiai nesugadintų konstrukcijų, specialūs ledų nukreiptuvai saugo tilto atramas.
Kartais, anot pašnekovo, storą ledą galima barstyti durpėmis – taip ledas tampa juodas ir saulės spinduliai greičiau jį tirpdo. Deja, visos upės durpėmis nubarstyti nepavyks, tad belieka pasitikėti gamta.