Ligšiolinė 2003 m. patvirtinta tvarka suteikė menkas galimybes valstybei įsigyti privačios žemės naujiems miškams įveisti, nes ribojo tos žemės pirkimo kainą. Buvo nustatyta, kad ši kaina negali viršyti vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos masinio žemės vertinimo būdu. Kadangi šiuo būdu apskaičiuota žemės kaina net 3–4 kartus mažesnė už vidutinę rinkos kainą, miškų urėdijos neturėjo jokių galimybių pirkti privačios žemės naujiems miškams įveisti, kompensuojant prarastus valstybinės miško žemės plotus, kai jie verčiami kitomis naudmenomis siekiant įgyvendinti valstybei svarbius projektus, ir didinti šalies miškingumą.
Jas sudaro kompensacijos, gautos už kitomis naudmenomis paverstą valstybinę miško žemę. Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2012-2013 m. kitomis naudmenomis buvo paversta apie 500 ha valstybinės miško žemės ir į valstybės biudžetą sumokėta apie 10 mln. Lt, tačiau dėl mažos masinio vertinimo metu nustatytos žemės kainos nenupirkta nė vieno hektaro žemės, kurioje būtų galima įveisti mišką. Miškų urėdijos 2013-2014 m. organizavo privačios žemės įsigijimą miškams veisti, tačiau dėl minėtųjų priežasčių iš tokios žemės savininkų negavo nė vieno pasiūlymo ją parduoti valstybei.
Vyriausybės patikslinta žemės įsigijimo tvarka nustato, kad perkamų žemės sklypų kaina negali viršyti vidutinės rinkos vertės, nustatytos masinio žemės vertinimo būdu, išskyrus atvejus, kai žemės sklypai įsigyjami naujiems miškams įveisti vadovaujantis Miškų įstatymu, neviršijant žemės rinkos vertės, atlikus individualų turto vertinimą.
Žemės tvarkos įsigijimo patikslinimas svarbus ir todėl, kad pastaraisiais metais miškų urėdijoms patikėjimo teise perduodama vis mažiau laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima veisti mišką. Pavyzdžiui, iš pernai joms perduotos 866 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės tik 280 ha tinka miškui veisti, kita – jau mišku apaugusi, Miškų valstybės kadastre įregistruota miško žemė.