Vilniaus miesto savivaldybė užsimojo įrengti tyliąsias zonas – sukurti miesto gyventojams ir svečiams akustinio komforto teritorijas gyvenamosiose, viešosiose ir gamtinėse erdvėse, kuriose būtų galima pailsėti nuo miesto triukšmo, išvengti jo dirginimo.
Tačiau kai kurių rajonų gyventojai nesnaudžia ir patys ima spręsti triukšmo mažinimo klausimą. Antakalniečių bendruomenė svarsto galimybę teikti siūlymą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl triukšmo ribojimo. Bendruomenės nariai norėtų, kad Antakalnyje nuo 21 valandos vakaro iki 6 valandos ryto greitis gatvėse būtų apribotas iki 30–40 km/h. Esą taip pavyktų efektyviai sumažinti triukšmą.
Apribos iki 30–40 km/h
Antakalniečių bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotojas Andrius Samaitis GRYNAS.lt teigė, kad tokias priemones naudoja ne viena išsivysčiusi Europos šalis ir nauda jaučiama.
„Šis pasiūlymas nebuvo „iš oro“. Mūsų bendruomenė diskutavo, ieškojo galimų sprendimų, nagrinėjo, kaip triukšmo problemas sprendžia kitur. Siūlytume, kad naktį Antakalnyje greitis būtų apribotas iki 30–40 km/h. Tokiu būdu triukšmas gerokai sumažėtų ir gyventojai galėtų mėgautis geresne „akustine“ ramybe“, – kalbėjo A. Samaitis.
Pašnekovas užsiminė, kad bendruomenės nariai galvoja apie įvairius sprendimus, kurie tiesiogiai susiję su eismo mažinimo srautais. Vienas jų – sukurti Rytinį Vilniaus apvažiavimą iš Saulėtekio gatvės į Stepono Batoro gatvę, kuriuo būtų galima pasiekti centrą, išvengiant spūsčių, kurie Antakalnyje nuo 7:30 iki 8:30 siekia iki 3 km. Pasak jo, tai leistų sumažinti didelius automobilių srautus. Kitas būdas – visuomeninio eismo plėtra ir propagavimas, magistralinio dviračių tako nuo Valakampių iki Vingio parko Neries pakrante statyba.
Antakalnio problema – stovėjimo aikštelės
Antakalnio seniūnas Algimantas Vaitkus GRYNAS.lt pasakojo, kad kartu su Vilniaus savivaldybės atstovais ruošia projektą, kuris susijęs su tyliųjų zonų steigimu.
Pasak jo, gyventojai retai pateikia nusiskundimų dėl triukšmo. Neteko girdėti, kad per gyventojų susirinkimus žmonės skųstųsi dėl triukšmo problemų. Aktualesnė Antakalnio problema – automobilių stovėjimo aikštelių trūkumas.
A. Vaitkaus teigimu, mikrorajone yra tokių zonų, kurių tikrai nebegalima vadinti žaliosiomis zonomis. Tai greičiau dirvonai, purvynai.
„Kadangi dabar daugelis automobilius stato būtent šiose vietose, tai negalime kitaip pasielgti, kaip tik nubausti už nusižengimą. Gyventojai nepatenkinti, skundžiasi ir prašo, kad įrengtume daugiau aikštelių. O finansavimo trūksta.“, – apie problemą kalbėjo A. Vaitkus.
Paklaustas, ką mano apie antakalniečių bendruomenės pasiūlymą, A. Vaitkus teigė pritariantis tokiam siūlymui, jeigu jis pasiteisintų. Seniūnas žadėjo kalbėtis su bendruomenės gyventojais ir, jei bus pritarimas, miesto valdžiai teikti pageidavimą tapti aglomeracijos zona.
Svarsto teikti pageidavimą
Tyliosios aglomeracijos zonos paprastai steigiamos pagal gyventojų bendruomenės pageidavimus, tačiau pirmosios Vilniaus miesto tyliosios aglomeracijos zonos kuriamos Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva.
Tačiau ne visos gyventojų bendrijos galės prašyti savo gyvenamas vietas (rajonus, mikrorajonus) priskirti tyliosioms zonoms. Priežastis – Savivaldybė kol kas pasiryžusi saugoti tik tas teritorijas, kuriose triukšmo lygis iki šiol išliko nedidelis, o tokių itin mažai.
Laikinai einanti Lazdynų seniūno pareigas Daiva Mikulskienė GRYNAS.lt teigė, kad šiuo metu seniūnija nesvarsto galimybės siūlyti apriboti greitį naktimis. Anot jos, mikrorajono gyventojai didelio susidomėjimo, pasiūlymų dėl naujojo statuso kol kas nepareiškė.
„Lazdynai yra patogioje vietoje, tad problemos susijusios su triukšmu nėra itin aktualios. Šiuo metu aktualiausias klausimas – ekologija, t.y. nemalonaus kvapo mažinimas. Dėl to sulaukiame itin daug gyventojų skundų“, – konstatavo D. Mikulskienė.
Sostinės savivaldybės specialistai GRYNAS.lt teigė, kad triukšmo problemos jau sprendžiamos. Pasak jų, įvairiose miesto vietose įrengiami triukšmo mažinimo ženklai.
„Riboto greičio zonos įrengiamos gatvėse ties įvažiavimais į tam tikras gatvių teritorijas (rajonus). Pavyzdžiui, 40 kilometrų greičio zonos įrengtos Senamiesčio, Užupio, Žvėryno, Grigiškių, Trakų Vokės, Justiniškių, Balsių rajonų gatvėse. Dėl triukšmo mažinimo taip pat įrengti draudžiamieji kelio ženklai „Krovininio transporto eismas draudžiamas“. Šie ženklai taikomi gyvenamuosiuose rajonuose, pvz., Pylimėliuose, Rinktinės, Minties, Antakalnio, Daukšos ir kitose gatvėse“, – vardijo specialistai.
Vokietijos praktika
Vilniaus valdžios užmojai sostinėje taikyti griežtesnius aplinkos apsaugos reikalavimus - ne iš piršto laužti. Įkvėpimo semiamasi iš Vokietijos.
„Vokietijoje yra nustatyti griežti aplinkos apsaugos reikalavimai. Siekdama užtikrinti šių reikalavimų laikymąsi, Vokietija sukūrė sistemą, pagal kurią į tam tikras teritorijas gali įvažiuoti tik tos transporto priemonės, kurios mažai teršia aplinką kenksmingomis medžiagomis.
Transporto priemonės skirstomos į grupes ir žymimos atitinkamų spalvų lipdukais, atsižvelgiant į išmetamų kenksmingų medžiagų kiekį. Kelių transporto priemonių eismą reglamentuojantys teisės aktai numato kelio ženklus, draudžiančius įvažiuoti į saugomas teritorijas. Į šias teritorijas gali įvažiuoti tik atitinkamą lipduką turinčios transporto priemonės, o prie draudžiamojo kelio ženklo įrengiama papildoma lentelė nurodo, kokį lipduką turinčios ir kokiais grupei priskiriamos transporto priemonės turi teisę įvažiuoti į teritoriją.
Vokietijos reikalavimus atitinkančius lipdukus transporto priemonėms galima įsigyti ir Lietuvoje, todėl Vokietijos patirtis gali būti sėkmingai pritaikyta Lietuvoje", - rašoma pasiūlyme Susisiekimo ministerijai.
GRYNAS.lt sostinės gatvėse domėjosi, ką apie greičio mažinimą mano patys Vilniaus gyventojai. Kaip paaiškėjo, didelė dalis kalbintų miestiečių nėra linkę pritarti tokiam siūlymui ir tvirtina, kad toks būdas nepasiteisins.
Mantas, pardavėjas:
Pats gyvenu Žirmūnuose, iš darbo grįžtu tik vėlai vakare. Tad kiekvieną sykį važiuoti tokiu greičiu būtų absurdiška. Nemanau, kad Lietuvoje įmanoma taikyti tokias priemones.
Kadangi dažniausiai mūsų paslaugų prireikia naktimis, nemanau, kad pritarčiau šiam siūlymui. Mūsų įmonės bankrutuotų, o mes prarastume darbą. Reikėtų atsikvošėti ir spręsti šias problemas kitomis priemonėms. Galbūt reiktų daugiau patruliuojančių pareigūnų, kurie prižiūrėtų tvarką. Tiesą sakant, norėčiau pažiūrėti, kaip kiekvienas vairuotojas vakarais „šliaužtų“ tokiu greičiu.
Ingrida, pensininkė:
Niekada neteko girdėti apie tokias mintis. Gyvenu netoli centro, tad triukšmas neretai tikrai erzina ir išvargina žmogų. Jei tik šis būdas pasiteisintų, aš nedvejodama pritarčiau.
Zonų skirstymas
GRYNAS.lt primena, kad Vilniaus miesto teritorijoje ketinama išskirti 11 tyliųjų zonų. Jos skirstomos į aglomeracijos, gamtos ir viešąsias.
Aglomeracijos zonos – šiose zonose bus leidžiamos statybos, tačiau kaskart teks atlikti būsimų statybų galimą įtaką triukšmo lygiui. Tiesa, šiose vietose triukšmas bus matuojamas tik vakare ir naktį. Taip pat bus galima naudoti motorines priemones, tačiau bus ribojamas jų skaičius ir greitis. Šis statusas bus suteiktas Lazdynų, Santariškių mikrorajonams ir Babinių sodų bendrijai.
Gamtos zonos – pritaikytos išskirtinai ramiam ir tyliam poilsiui, jose vilniečiai negalės mėgautis keturračių ir vandens motociklų malonumais. Aktyvus gyventojų poilsis naudojant motorines priemones jose bus ribojamas. Statybos ir kitos radikalios aplinkos pertvarkos bus ribojamos. Jose taip pat neturėtų atsirasti ir naujų rekreacijos plėtrą skatinančių objektų, išskyrus natūralios dangos takų ir lankytojų srautą nukreipiančių ženklų įrengimą, medžių genėjimą. Šį statusą gali gauti miesto miškų, regioninių parkų dalys. Šiose zonose neturi būti transporto, kitų nenatūralių triukšmo šaltinių. Gamtos tyliųjų zonų statusą turėtų gauti Gulbinų ir Tapelių zonos. Abi šios tyliosios zonos bus skirtos trumpalaikiam poilsiui.
Tyliosios viešosios zonos – vietos, kurios bus paliktos socialiniam ir kultūriniam poilsiui. Šiose gyvenamųjų namų teritorijose įsikūrusiuose parkeliuose ketinama nutiesti vaikščiojimo ir bėgimo takelius, pastatyti suoliukus, pavėsines, mankštos aikšteles. Šį statusą turėtų gauti 6 zonos: Karoliniškės, Vingio parkas, Viršuliškės, Ozas, Fabijoniškės, Baltupiai. Į šias teritorijas patenka nemažai kultūros paveldo objektų, kapinių, maldos namų.