Ugniagesys perspėja: stiklo šukė gali padegti ne tik mišką, bet ir butą

Gesinant Neringoje kilusį gaisrą sutiktas ugniagesys Tomas Taučius, likvidavęs ir 2006 m. Kuršių nerijoje įsiplieskusią ugnį, sakė, kad skaudi pamoka buvo išmokta – šįkart į pavojaus signalą buvo sureaguota žymiai greičiau. Pasidomėjus, kokia didžiausia grėsmė miške gali užklupti ugniagesius, vyras sakė, kad rimčiausias pavojus kyla tada, kai iš visų pusių apsupa liepsnos.

Kokius medžius gesinti sunkiausia?

Kuršių nerijos miško gesinimo darbuose dalyvavęs Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas T. Taučius GRYNAS.lt žurnalistams sakė, kad praėjusios savaitės pabaigoje įsiplieskusią ugnį buvo pradėta gesinti žymiai greičiau nei 2006 m. Kaip tik todėl, jo teigimu, ugnis nespėjo įsismarkauti ir sunaikinti tokią didelę miško teritoriją, kurią liepsnos pasiglemžė 2006 m.

GRYNAS.lt primena, kad anuomet sudegė 235 hektarai miško. O praėjusią savaitę gaisras pasiglemžė maždaug 130 hektarų pušyno.

„2006 m. gaisre įgijome daug praktikos. Todėl šįkart nebuvo taip ilgai laukta, kol buvo sukviestos papildomos pajėgos. Labai greitai buvo renkamos didžiulės pajėgos, todėl gaisras taip ilgai neužsitęsė“, - sakė pašnekovas, pridėjęs, kad esminių skirtumų tarp dviejų didžiausių Neringą sukrėtusių miško gaisrų nebuvo.

Lietuvoje dega ne tik Kuršių nerijos miškai, tačiau ugnies graibomas kalnapušes, palyginti su kitais medžiais, gesinti sunkiausia: ugnis labai sparčiai užkariauja vis naujus plotus, be to, labai sunku prasiskverbti į jų tankmę. „Sunkiausia gesinti kalnapušes. Ten, kur reikia, neišeina prieiti, sunku privesti žarnas, ištiesti magistralines linijas“, - pasakojo vyras.

Tačiau Kuršių nerijos gaisrai pavojingi dar ir dėl kitos priežasties. Šiuose miškuose labai daug sprogmenų, likusių nuo karo pabaigos. Pasak pašnekovo, penktadienį įsiplieskus gaisrui įvyko net keli sprogimai. Laime, ugniagesiams žalos jie nepadarė.

Ugniagesys: baisiausia patekti į ugnies židinį

Kokie pavojai dar tyko gaisrą gesinančių ugniagesių? Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas atskleidė, kad reikia rimtai sunerimti, jei atsiduri gaisro židinyje, kai tave iš visų pusių ima supti ugnis.

„Kaip rodo praktika, gali nesunkiai „atsimušti“ priešais save „stovinčią“ liepsną, bet net nepastebi, kaip atsiduri liepsnos vidury. Tokiu atveju ugnį prieš save sustabdai, bet ji apeina iš nugaros. Todėl kad nepakliūtum į patį židinį, turi stebėti ir savo, ir kolegos elgesį. Miško gesinimas labai daug priklauso nuo gamtinių sąlygų. Jeigu pučia labai didelis vėjas, yra buvę, kad reikėjo net bėgti nuo liepsnos“, - aiškino T. Taučius.

Pasidomėjus, kur - degančiame miške ar pastate - ugniagesiui dirbti lengviau, pašnekovas teigė, kad visgi pavojus šiek tiek didesnis ugnies apimtame pastate. „Pastatas turi savo uždarą erdvę, kurioje ugnį galima greičiau sustabdyti. Tačiau pastate yra pavojingiau, nes statybinės konstrukcijos gali neatlaikyti gaisrinės apkrovos ir įgriūti“, - svarstė Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.

Galiausiai jis pridėjo, kad naujų gaisrų likvidavimui geriau pasiruošė ne tik ugniagesiai, bet ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Ugniagesys sakė, kad šįkart ugniagesiai gaisravietėje rado darbui daug geriau pritaikytas sąlygas: „Patirtis duoda savo. Didelis ir nacionalinio parko įdirbis. Dabar yra daugiau mineralinių juostų, geresni keliai ir privažiavimai, kvartalai sudalinti. Žinoma, dar yra kur tobulėti.“

T. Taučius

Pastatas turi savo uždarą erdvę, kurioje ugnį galima greičiau sustabdyti. Apskritai pastate yra pavojingiau, nes statybinės konstrukcijos gali neatlaikyti gaisrinės apkrovos ir įgriūti.

Pasidomėjus dėl kokios priežasties galėjo įsiplieksti gaisras, T. Taučius tikslaus atsakymo nepateikė, tačiau svarstė, kad greičiausiai nelaimės priežastis – neatsargiai numesta nuorūka: „Galima svarstyti atmetimo būdu. Padegimu nelabai noriu tikėti, nes turi būti motyvacija ir nauda. Tačiau todėl, kad gaisras kilo netoli dviračių tako, kur būna daug lankytojų, greičiausiai viskas dėl numestos nuorūkos.“

Žaibas taip pat gali uždegti mišką. Tačiau šia versija pašnekovas nėra linkęs tikėti, nes dažniausiai dėl šios priežasties gaisrai kyla ten, kur auga aukšti medžiai.

Tiek Neringoje, tiek ir kituose miškuose gaisras gali kilti ir dėl kitos priežasties: savaiminis užsidegimas nėra jau toks retas reiškinys. „Savaiminį padegimą gali sukelti stiklo šukė. Yra buvę, kad ir butas užsidegė dėl to. Per stiklą užsidegęs žiebtuvėlis sprogo ir uždegė palangę“, - prisiminė ugniagesys.

Įvykio vietoje dirbę ugniagesiai GRYNAS.lt teigė, kad į gaisrams gesinti skirtas autocisternas telpa 4 m3 litrų vandens. Tiek cisterna pripildoma vidutiniškai per 5-7 min. Ir su tiek vandens mišką galima gesinti maždaug 20 - 30 min. O į sraigtasparnių, naudotų Kuršių nerijos gaisro gesinimui, ugniagesių teigimu, tilpo 2 m3 litrų vandens.