Už pigesnį šildymą mokės visi aplink

Klaipėdiečiai pigesne šiluma mėgausis visos apskrities gyventojų sąskaita. O jei pigesnę šilumos energiją tiekiančiai ir šiukšles deginančiai bendrovės „Fortum Klaipėda“ gamyklai bus leista atsivežti atliekų iš kitų šalies regioninių sąvartynų, tai už Klaipėdos daugiabučių šildymą mokės visa Lietuva. Spalio mėnesį, lyginant su 2012-ais metais šilumos kaina Klaipėdoje buvo 17 proc. žemesnė nei pernai, lapkričio mėnesį, prognozuojama, ji bus 9 proc. mažesnė.

Šiluma atpigs, tačiau dėl to teks didinti vadinamąją šiukšlių rinkliavą, kuri taps našta visos apskrities gyventojams. Tokiems planams aktyviai priešinasi Palangos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybės, kurios nesutinka padidinti atliekų tvarkymo rinkliavos. Tai atlikti reikia, kad būtų kompensuotos vienintelį apskrityje sąvartyną eksploatuojančios bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) sąnaudos, susidarančios vežant deginti šiukšles į „Fortum Klaipėda“, o iš pastarosios priimant pelenus.

Gali sudeginti dar 140 tūkst. tonų

Šių metų gegužę pradėjusi veikti atliekų deginimo gamykla pajėgi per metus sudeginti 240 tūkst. tonų šiukšlių, o Klaipėdos regiono gyventojai, KRATC duomenimis, per metus išmes daugiausiai 100 tūkst. tonų atliekų. Todėl jėgainės vadovai dairosi papildomo kuro.

Citata

Nuo 2014 metų sausio „vartų“ mokestis būtų dar labiau didinamas ir visoms krašto savivaldybėms viršytų 124 litus už toną, o neringiškiams jis būtų dar didesnis – 161 litas už toną.

„Fortum Klaipėda“ atstovai neneigia siekio deginti ir kitų šalies regionų atliekas. Tai esą numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje. Šiame Seimo patvirtintame dokumente prognozuojama, kad penkiuose didžiuosiuose miestuose turi būti pastatyti komunalinių atliekų deginimo įrenginiai.

„Kol kas jis pastatytas tik Klaipėdoje. Šiuo metu mes ruošiame dokumentus Aplinkos ministerijai, kad būtų panaikintas apribojimas atsivežti atliekas iš kitų regionų. Tam reikia atlikti Poveikio aplinkai vertinimo atranką, atlikti daug procedūrų.Planuojame, kad tas draudimas bus atšauktas kitų metų kovo-balandžio mėnesiais ir deginimui skirtos atliekos į Klaipėdą bus gabenamos ir iš kitų vietovių“, - GRYNAS.lt sakė „Fortum“ atstovas spaudai Andrius Kasparavičius.

Šiukšlių atsikratyti nepakanka - atgal grįžta pelenai

Pagal KRATC ir „Fortum Klaipėda“ pasirašytą sutartį, už vienos atliekų tonos sudeginimą teks sumokėti 95,6 Lt. O atliekų degintoja sąvartyno operatorei už toną pelenų privalės mokėti 121 Lt.

KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius paaiškino, kad išvežę toną šiukšlių mainais sąvartynas gaus tik 200 kg pelenų, tad KRATC patirs 71,39 Lt sąnaudų. Jas kompensuoti ir nutarta didinant vadinamąjį „vartų“ mokestį, kuris guls ant regiono gyventojų pečių.

KRATC valdyba Klaipėdos regiono savivaldybes informavo, kad išaugs sąvartyno mokesčiai, kurie bus pradėti taikyti po trijų mėnesių.  

„Klaipėdos miesto savivaldybė buvo iš anksto sukaupusi lėšų rezervą. Kitos savivaldybės – ne. Bet KRATC specialistai nemokamai pasiūlė pagalbą – padėjo rezervo nesukaupusioms savivaldybėms paskaičiuoti, kiek reiktų didinti rinkliavas, kad padengtų nuo rudens didėjantį „vartų mokestį“. Didėjimas 2014 m. skirtingose Klaipėdos regiono savivaldybėse būtų nuo 26 iki 53 proc., arba nuo 2 iki 9 litų per mėnesį vienam mokėtojui“, - teigė KRATC atstovas ryšiams su visuomene A. Liubinavičius.

Jis paaiškino, jog KRATC tiesiog vykdo ES direktyvas, tuo metu kitos savivaldybės dar turės įdiegti papildomas priemones tinkamam rūšiavimo lygiui pasiekti. Neseniai „vartų mokesčio“ didinimą svarstė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybės ribose, dėl tų pačių aplinkosauginių reikalavimų įvykdymo, jį planuojama kelti nuo 85 iki 195 lito.

GRYNAS.lt duomenimis, visos regiono savivaldybės turi mokėti skirtingo dydžio „vartų“ mokestį. Jei savivaldybės paklustų KRATC reikalavimams, Kretingai ir Palangai jis didėtų nuo 54 iki 79 litų, Šilutei – nuo 51 iki 77, Skuodui – nuo 45 iki 63 litų už toną šiukšlių. Tačiau nuo 2014 metų sausio „vartų“ mokestis būtų dar labiau didinamas ir visoms krašto savivaldybėms viršytų 124 litus už toną, o neringiškiams jis būtų dar didesnis – 161 litas už toną.

Dėl rinkliavos sutarė dvi savivaldybės

KRATC akcininkės yra visos regiono savivaldybės.

„Birželio mėnesį dėl vartų mokesčio didinimo buvo kviečiamas KRATC stebėtojų tarybos posėdis, tačiau jis neįvyko, nes atvyko tik dviejų savivaldybių – Klaipėdos ir Neringos miestų – atstovai. Valdyba, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, priėmė ekonomiškai pagrįstą sprendimą ir informavo apie tai bendrovės stebėtojų tarybos narius ir akcininkus. Klaipėdos ir Neringos savivaldybių tarybos sutiko su šiuo sprendimu“, - aiškino KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius.

KRATC valdybą sudaro įmonės direktorius Šarūnas Reikalas, jo pavaduotojas Rimantas Gedrimas, Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus vedėjas Šarūnas Tamulis ir dvi Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojos – Milda Petrauskaitė ir Daiva Berankienė. Ši penkiukė ir diriguoja visai apskričiai.

Rajono savivaldybės didesniais mokesčiais nesidžiaugia

Palangos ir Kretingos rajono savivaldybės atsisakė pasirašyti siūlomą sutartį ir KRATC valdybos sprendimą apskundė teismui. Kol bus išnagrinėta civilinė byla, teismo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti nutarimo galiojimą. Prie palangiškių ir kretingiškių ieškinio prisidėjo išaugusiu mokesčiu nepatenkintos Skuodo ir Šilutės rajono savivaldybės. Kol kas byla dar net nepradėta nagrinėti.

Savivaldybių teisininkai argumentuoja, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės kontroliuojamų įmonių teikiamų paslaugų kainas ir tarifus gali nustatyti tik savivaldybių tarybos, kurioms įstatymas draudžia kam nors perduoti šią teisę. Be to, kai kurių savivaldybių gyventojai sąskaitas už atliekų tvarkymo rinkliavą gavo šių metų pradžioje. Daugelis žmonių jau sumokėjo už visus metus.

„Gyventojams didinti anksčiau nustatytų tarifų negalime, o iš savivaldybės biudžeto mokėti trūkstamą sumą draudžia įstatymas, nes teisės aktai už atliekų tvarkymą įpareigoja mokėti pačius teršėjus”, – atsisakymo didinti atliekų rinkliavą priežastį nurodo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Tačiau padidėjusiam mokesčiui jau pritarė Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Jos yra didžiausios KRATC akcininkės. 

„Kretingos, Šilutės, Skuodo, Klaipėdos rajonų bei Palangos savivaldybėms nepadidinus mokesčio KRATC nuostoliai nuo rugsėjo iki metų pabaigos siektų apie 460 tūkst. litų”, – teigė A. Liubinavičius.

Gyventojų mažėja, atliekas tvarkančiųjų algos kyla

Panašia suma, 471 tūkst. litų, 2012 m., palyginti su 2011-aisiais, išaugo KRATC administracinės sąnaudos (duomenys gauti iš oficialių finansinių ataskaitų, - red. past.). Pernai taip pat priimti trys papildomi darbuotojai.

Šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis KRATC vadovų užmokestis siekė 8421 Lt (pernai – 6799 Lt), specialistai šiemet vidutiniškai gauna 4198 Lt (pernai – 3795 Lt). Nepaisant to, kad į sąvartyną atvežamų šiukšlių kiekiai, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, mažėja, A. Liubinavičius neneigia, kad administracijos darbuotojų daugėjo.

„KRATC tęsia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos kūrimą, šiemet pastatė ir atidarė 3 naujas didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles, įdarbino ten naujus darbuotojus. Tačiau įmonėje dėl padidėjusio MMA jaučiamas lėšų trūkumas ir mažinamas atlyginimų mokos fondas: 2012 m. jis buvo 21,4 % nuo visų bendrovės sąnaudų, o 2013 metais prognozuojamas 17,3 %. Trečiąjį ketvirtį atlyginimai mažėjo, ketvirtąjį, dėl etatų perskirstymo, mažės dar daugiau”, – paaiškino A. Liubinavičius.

Be minėtųjų regiono savivaldybių KRATC akcininkai 2010 m. buvo statybos įmonė „Hidrostatyba“, „Perdanga“, „Philip Morris Lietuva“, „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos baldai“, Vilniuje registruota įmonė „Hidora“. 

Taip pat įdomu, kad 2008 m. KRATC akcijų įsigijo Gintaras Baranauskas, kuris po metų dalį savo akcijų perleido vienai Skuodo gyventojai ir vienai klaipėdietei.

Viena iš KRATC akcininkių yra buvusi Klaipėdos miesto savivaldybės Kapinių priežiūros tarnybos vedėja Ina Kichtenkienė.

A. Liubinavičius

Kretingos, Šilutės, Skuodo, Klaipėdos rajonų bei Palangos savivaldybėms nepadidinus mokesčio KRATC nuostoliai nuo rugsėjo iki metų pabaigos siektų apie 460 tūkst. litų.

2010 m. kovo 22 d. KRATC akcininkų sąrašas (Registrų centro duomenys)

-Klaipėdos miesto savivaldybė – 3109179 (1 Lt vertės akcijų)
-Klaipėdos rajono savivaldybė – 25000 (1 Lt vertės akcijų)
-Šilutės rajono savivaldybė – 100 (1 Lt vertės akcijų)
-Neringos savivaldybė – 325100 (1 Lt vertės akcijų)
-Palangos savivaldybė – 100 (1 Lt vertės akcijų)
-Skuodo rajono savivaldybė – 100 (1 Lt vertės akcijų)
-UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ – 1696 (1 Lt vertės akcijų)
-AB „Laivitė“ – 17319 (1 Lt vertės akcijų)
-AB „Klaipėdos baldai“ – 4420 (1 Lt vertės akcijų)
-AB „Baltijos laivų statykla“ – 1028 (1 Lt vertės akcijų)
-UAB „Perdanga“ - 22459 (1 Lt vertės akcijų)
-AB „Philip Morris Lietuva“ – 1028 (1 Lt vertės akcijų)
-AB „Klaipėdos kartonas“ – 1028 (1 Lt vertės akcijų)
-AB „Klaipėdos pienas“ – 17319 (1 Lt vertės akcijų)
-AB „Klaipėdos mediena“ – 2056 (1 Lt vertės akcijų)
-AB „Klaipėdos vanduo“ – 360 (1 Lt vertės akcijų)
-AB „Senoji Baltija“ – 17319 (1 Lt vertės akcijų)
-UAB „Pajūrio mediena“ – 1028 (1 Lt vertės akcijų)
-UAB „Hidrostatyba“ – 10086 (1 Lt vertės akcijų)
-UAB „Specialus autotransportas“ – 3886 (1 Lt vertės akcijų)
-UAB „Hidora“ – 668 (1 Lt vertės akcijų)
-Gintaras Baranauskas – 20057 (1 Lt vertės akcijų)
-Ina Kichtenkienė – 360 (1 Lt vertės akcijų)
-UAB „Tamtamas“ – 27854 (1 Lt vertės akcijų)
Jonas Bielinis – 7025 (1 Lt vertės akcijų)
-Nerijus Nausėda – 7025 (1 Lt vertės akcijų)
-UAB „Naujasis Sirjus“ – 51 (1 Lt vertės akcijų)
-Arūnas Matulevičius – 1028 (1 Lt vertės akcijų)
-Romualda Sakalauskienė – 250 (1 Lt vertės akcijų)
-Jolanta Daukšienė – 250 (1 Lt vertės akcijų)