„Apibendrinę keturis užstato sistemos veikimo mėnesius matome, kad sistema skatina atsižvelgti į aplinkosaugą – nors nemenka dalis gyventojų, nepaisant užstato, vis dar iš įpročio meta plastiko ir metalo gėrimų pakuotes į rūšiavimo konteinerius, jų apimtys sumažėjo daugiau nei du kartus. Tiesa, labai nesinorėtų, kad žmonės pradėtų rūšiuoti tik depozitines pakuotes, o tokios antrinės žaliavos kaip plėvelė, popierius, kitos plastikinės, metalinės, popierinės ir stiklinės pakuotės ar gaminiai, būtų toliau metamos į bendrus konteinerius, tačiau tai gali būti pradžia, skatinanti žmones tolesniam žingsniui“, – pranešime spaudai teigia L. Kazlauskas.
Pasak jo, naujoji vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema rūšiuojančius atliekas gali paskatinti keisti nusistovėjusius įpročius: nuo šiol rūšiavimui reikalinga dar viena, atskira šiukšliadėžė depozitinei tarai, o rūšiavimo konteineriai dažniausiai yra arčiau nei taromatai, jais paprasčiau naudotis. Nepaisant papildomų žingsnių, gyventojai jau spėjo prisitaikyti prie naujovių ir aktyviai naudojasi sistema.
L. Kazlauskas teigia, kad įvedus naująją sistemą dėl didelio atlygio už depozitinę tarą asocialūs asmenys, matydami, jog ja naudojasi dar ne visi gyventojai, intensyviau išieško konteinerius, dažnai juos apgadindami ir prišiukšlindami aplinką. „Taip vadinami miesto sanitarai išrenka brangiausias antrines žaliavas iš konteinerių – PET butelius ir aliuminio skardines, – palikdami pigesnes žaliavas, tokias kaip popierius, plėvelės ir kitos pakuotės. Taip pat, jiems bandant išsirinkti depozitines pakuotes, neretai apgadinami konteineriai, kuriuos vėliau reikia remontuoti ar net keisti naujais“, – sako L. Kazlauskas.