Nuo seno Bitinėlio vardu vadintas Talkšos ežeras Šiauliuose vargu, ar gali būti laikomas miesto puošmena. GRYNAS.lt jau rašė, kad šis ežeras, nutolęs vos kilometrą nuo miesto centro, vasaros metu poilsiautojus iš tolo baidė savo skleidžiamais kvapais. Jame kelis kartus drausta ir maudytis, nes Šiaulių visuomenės sveikatos biuras užfiksavo leistiną ribą gerokai viršijantį teršalų kiekį. Atėjus rudeniui, specialistai pripažįsta tyrimą dėl teršalų stabdantys, nes jokių taršos šaltinių nustatyti nepavyko.
Tyrimai nebevykdomi
GRYNAS.lt susisiekus su Šiaulių savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialiste Vita Sakalauskaite, moteris informavo, kad paskutinis ežero užterštumo tyrimas atliktas rugsėjo 3 dieną dar rodė teršalų kiekio padidėjimą.
„Bent jau mūsų spauda rašė, kad gyventojų tualetai yra netvarkingi ir dėl to, kai lyja lietus, grioviu fekalijos nuteka į ežerą“, - vieną iš versijų, kas galėtų būti ežero taršos šaltiniu, įvardijo specialistė.
Kadangi oficialiai maudymosi sezono pabaiga skelbiama rugsėjo 15 dieną, V. Sakalauskaitė teigė, kad šiuo metu ežere jau niekas nebesimaudo, nutraukti ir vykdyti tyrimai „Tyrimai jau nebėra daromi, todėl, kokia situacija yra vandenyje, negaliu pasakyti“.
Jos teigimu, artimiausi ežero taršos tyrimai vėl bus atnaujinti tik kitų metų pavasarį, prieš prasidedant naujam maudymosi sezonui.
Gyventojai ežerą tegu išsivalo patys
Šiaulių miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Alvydas Kairys GRYNAS.lt pripažino, kad tyrimas iš tiesų buvo vykdomas, tačiau jokių ežero teršėjų nerasta.
„Kaip jūs įsivaizduojate, kiek kartų galima tirti? Jeigu vieną kartą neradome, kitą kartą neradome, viskas, jokių tyrimų mes nebegalime daryti. Neturime tiek žmonių, kad galėtume kiekvieną kartą tirti“, - piktinosi A. Kairys. Jis pabrėžė, kad vandens mėginių ėmimas brangiai kainuoja, o agentūra savo laboratorijos neturi.
Anot jo, teorijų, kas teršia ežerą, galima visokių prigalvoti, tačiau konkrečių įrodymų nerasta, dėl to ir nuspręsta tyrimo nebetęsti.
„Gyventojai turi patys susitvarkyti, o ne skųstis“, - teigė A. Kairys. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagalbos, ieškant ežero teršėjų, iš gyventojų agentūra nesulaukė.
Talkšos užterštumas paradoksiškas
Šiaulių savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė akcentavo, kad Talkša nėra pagrindinė gyventojų maudykla, o jos vanduo labiau tirtas žvelgiant į galimą ateities perspektyvą ten įrengti paplūdimį nei tenkinant dabartinį šiauliečių norą šiame ežere mėgautis vandens malonumais. Vis dėlto specialistų nustatytas šio ežero vandens užterštumas valstybės tarnautojai kelia daug klausimų.
„Kai buvo karšta vasara ir žmonių daugiau, Talkšos ežeras nebuvo užterštas. Ši vasara buvo šalta, žmonių ėjo mažai maudytis, bet ežeras užterštas, - stebėjosi V. Pelenienė.- Anksčiau arčiausiai ežero įsikūrusio Kalniuko gyventojai neturėjo prisijungimo prie miesto nuotėkų tinklų, tačiau buvo atliktas projektas, kurio metu dalis jų prisijungė prie bendrų nuotėkų tinklų. Tačiau ežeras liko užterštas. Taip negali būti! Apėjome tuos gyventojus, kurie ir anksčiau nesijungė ir dabar, pasižiūrėjom ir toliau prižiūrėsime, kad tvarkingai elgtųsi su nuotėkomis, tačiau vykdytas projektas sumažino tokių gyventojų skaičių, sumažino ir aplinkos teršimą – nežinau... Mes patys apėjome, apžiūrėjome tą ežerą, vizualiai su specialistais nieko negalėjome nustatyti, kas galėjo jį paveikti, kad būtent šią vasarą atsirado tas užterštumas“.
Ežere yra padaryti lietaus kanalai, išvesti vamzdžiai, bet ten, anot V. Pelenienės, teka lietaus vanduo. „Iš tos pusės, kur paplūdimys, net nėra gyvenamųjų namų, jie yra toli. Netikiu, kad kas kastų per kalną pusę kilometro, kad prisijungtų prie ežero. Nemačiau nei vieno vamzdžio“, - tikino Šiaulių savivaldybės darbuotoja.
Ji pabrėžė, kad būdama prie ežero nejuto ir jokios smarvės. „Jokio kvapo neužuodžiau, juo labiau fekalijų. Yra gal pelkės kvapas, meldų ir t.t., bet ne fekalijų“. Ji gūžčiojo pečiais, svarstydama, kas galėjo nulemti tokius tyrimų rezultatus, tačiau atsakymo nerado.
GRYNAS.lt primena, kad šiuo metu visoje Lietuvoje yra vykdomi nauji vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai. Pirmasis darbų finansavimas baigsis 2013 m., o visi pradėti darbai bus įvykdyti iki 2015 m.
Preliminariai skaičiuojama, kad tuomet 81 proc. Lietuvos gyventojų turės galimybę naudotis centralizuoto arba grupinio vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklais. „Iki šių darbų pradžios tuo naudotis galėjo tik 68 proc. gyventojų. Dabar jau vyksta parengiamieji darbai ir nuo 2014 m. turėtų prasidėti naujas etapas, po kurio tikimės pasiekti išsikeltą 95 proc. ribą. Kalbant apie nuotekos, jau ir dabar yra reikalavimas, kad 100 proc. visų surinktų nuotekų privalo būti išvalytos. Natūralu, kad kuo daugiau jų ateityje surinksime, tuo daugiau išvalysime ir tuo mažiau kenksime aplinkai“, - teigė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas.