Užvirė aistros dėl Kuršių nerijos: gali būti, kad miškuose prasidės naujos statybos

Vėl užvirė aštrios diskusijos dėl Kuršių nerijos. Seime bręsta sprendimas leisti Neringoje statyti naujus gyvenamuosius pastatus ne tik gyvenvietėse, bet ir miške. Visgi Aplinkos apsaugos komitetas į tai žiūri įtariai ir prašo tokios klaidos nedaryti.

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje antrą kartą sugrįžta prie klausimo, ką Neringos miškuose leisti statyti ir ko ne.

Didžioji Seimo narių dauguma buvo išreiškusi nuomonę, kad reikia išbraukti Miškų įstatymo pataisą, kuria siūlyta Neringai taikyti išimtį ir neleisti joje plėsti gyvenamosios paskirties objektų į miškus. Aplinkos apsaugos komitetas laikosi priešingos pozicijos. Jo narių nuomone, Neringos miškuose turėtų atsirasti ne gyvenamieji ir rekreaciniai pastatai, kaip nori dauguma seimūnų, bet tik rekreacinės paskirties statiniai.

Vieni nori draudimą naikinti, kiti - palikti

Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo projekte numatyta, kad miško žemėje galima formuoti rekreacines zonas tose savivaldybėse, kurių teritorijų miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kuriose nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje.

Tame pačiame straipsnyje numatyta naikinti draudimą Neringos savivaldybėje miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms formuoti, kartu leidžiant šios savivaldybės miško žemėje ir rekreacinių teritorijų formavimą.

Nors Seimas svarstymo metu pritarė tokiai nuostatai, Aplinkos apsaugos komitetas mano kitaip. Jo nariai siūlo draudimo nenaikinti, o Neringoje leisti miškuose plėsti tik rekreacines, bet jokiais būdais ne gyvenamąsias teritorijas.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas trečiadienio posėdžio metu teigė turintis žinių, kad jeigu Seimas liks prie savo nuomonės, neabejotinai susilauks Prezidentės veto.

„Jeigu mes pritarsime Seimo siūlymui, iš Prezidentės veto garantuotas. Todėl ieškokime kitų variantų“, - siūlė A. Salamakinas.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras aiškino, kad svarstomas klausimas apima ne tik Neringos teritoriją, bet ir visas miškingas vietas, kuriose yra numatyti rekreaciniai objektai, pritaikyti visuomenės poreikiams – kempingai, poilsio namai ir pan. Tačiau šiuos objektus vystyti trukdo painiava įstatymuose.

„Viena Saugomų teritorijų įstatymo dalis tai (plėtrą – red. past.) lyg ir numato, tačiau Miškų įstatymo 11 straipsnyje nebuvo tai apibrėžta, išeina tokia kaip ir kolizija“, - trumpai būtinybę koreguoti pateiktą įstatymo pataisą paaiškino V. Bezaras.

Sako, kad už žemę kompensuos

Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas sakė, kad įstatyme iki šiol buvo neatitikimas tarp 11 straipsnio pirmos ir trečios dalies. Trečioje dalyje numatoma, kad rekreacinėms reikmėms miško žemę paversti kitomis naudmenomis saugomose teritorijose galima, tačiau pirmoje dalyje išvardytuose visuose išimtiniuose atvejuose tokia galimybė nenurodyta.

„Saugomos teritorijos yra prirengusios tikrai gerų, patvirtintų Vyriausybės, teritorijų planavimo dokumentų ir jų tvarkymo planų, juose numatyta ir kempingų plėtra, kurie yra labai reikalingi. Tačiau šitos galimybės realizuoti pagal Miškų įstatymą nebuvo galima dėl esančios priešpriešos.

Mes, miškininkai, į šį įstatymą žiūrime labai pragmatiškai: tikrai visuomenėje yra reikmės (turėti rekreacines zonas – red. past.), visais atvejais yra numatyta kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, už kurią galima miškus įveisti kitoje vietoje. Logika yra tokia: reikia viską taip sudėlioti, kad nebūtų prieštaravimo įstatyme ir saugomose teritorijose būtų galima įgyvendinti reikalingus projektus“, - kalbėjo V. Vaičiūnas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis posėdžio metu esančią problemą apibrėžė taip: „Jau yra parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose yra numatytos rekreacinės zonos miške, tačiau mes negalime jų vystyti, nes tai draudžia Miškų įstatymas ir dar turime parengtus planavimo dokumentus, kurių nebeišeina tvirtinti, nes negalėsime įgyvendinti“.

Kas garantuos, kad iš kempingo, nepridygs sodybų?

Vis tiktai A. Salamakinas atkreipė kolegų dėmesį, ar leisdami miškuose statyti kempingus, neatversime kelio ištisų sodybų statybai: „Bet ar iš to kempingo neišeis didžiulė gyvenamoji gryčia? Taip paprastai vyksta lietuviškas verslas.“

V. Vaičiūnas, atsakydamas į šią repliką, teigė, kad nereikėtų į viską žiūrėti pernelyg įtariai.
„Gal su didelėmis baimėmis žiūrėti nereiktų. Saugomų teritorijų planavimo dokumentus ir tvarkymo planus tvirtina Vyriausybė – ji viešai juos svarsto, visuomenė gali pareikšti savo nuomonę. Iš kitos pusės – tai yra žingsnis į normalų tokių teritorijų sutvarkymą ir jų pritaikymą visuomenės lankymuisi ir naujų traukos objektų atsiradimui“, - sakė Miškų departamento direktorius.

„Jeigu viską vykdysime civilizuotai, to nebus. Jeigu žiūrėsime pro pirštus, galima ir be leidimo pastatyti“, - į kolegų išsakytas pastabas atkirto A. Stanislovaitis.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Arūnas Dudėnas taip pat turėjo klausimų kolegoms: „Mes buvome padarę išimtis (ko negalima statyti miškuose – red. past.) - visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo objektų ir pan. Dabar įstatyme atsirastų leidimas rekreacijai ir atskirų želdinių teritorijoms formuoti. Ar teisingai suprantu: pavyzdžiui, aš, kaip ūkininkas, turiu prie Šventosios miško žemės, galiu pakeisti jos paskirtį ir atidaryti kaimo turizmo sodybą? Kiek tuomet pakrančių liks?“

Jau yra parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose yra numatytos rekreacinės zonos miške, tačiau mes negalime jų vystyti, nes tai draudžia Miškų įstatymas ir dar turime parengtus planavimo dokumentus, kurių nebeišeina tvirtinti, nes negalėsime įgyvendinti.

Albertas Stanislovaitis

V. Vaičiūnas patvirtino, kad A. Dudėno pateiktu pavyzdžiu, toks ūkininkas tikrai galėtų įsirengti kaimo turizmo sodybą: „Jūs teisingai dėliojate situaciją, tiktai tiek, kad vien nuo ūkininko noro tai nepriklausys, tai turėtų būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose, kurie svarstomi su visuomene, kuriuos tikrina statybų inspekcija. Jeigu tai saugoma teritorija, tvirtina Vyriausybė. Ten, kur suplanuotos rekreacinės teritorijos tokie dalykai būtų galimi“, - sutiko V. Vaičiūnas.

Apibendrindamas komiteto posėdžio metu vykusias diskusijas, komiteto pirmininkas A. Salamakinas teigė, kad komitetas siūlo įstatyme palikti Kuršių nerijai galiojančią išimtį, kad į miškus būtų galima plėsti tik rekreacinės paskirties objektus, bet ne gyvenamosios paskirties pastatus.

„Jeigu Kuršių nerijos miškuose būtų sudaryta galimybė gyvenamajai statybai, tai jau atstovautų nebe visuomenės interesams“, - pabrėžė V. Vaičiūnas.