Nutraukė sutartis
Į teismą kreipėsi kelių namelių savininkai, nes Nacionalinė žemės tarnyba nutraukė su jais valstybinės žemės nuomos sutartį. Priežastis – žemės nuomos teisė sutartimis buvo perleidžiama vis kitiems asmenims, nors tam Nacionalinė žemės tarnyba nepritarė, nes į ją niekas nesikreipė.
Buvusioje pionierių stovykloje valstybinę žemę nuomoję ir poilsio namelius per vieną naktį pastatę žmonės kreipėsi į teismą, kad jis pripažintų, jog valstybinės žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos nepagrįstai.
Nacionalinė žemės tarnyba pateikė priešieškinį, kuriuo prašo teismo įpareigoti nugriauti tuos namelius.
GRYNAS.lt dar pavasarį rašė, kad buvusioje pionierių stovykloje, Juodkrantės miške, netikėtai atsirado devyni nauji poilsio nameliai. Nuo jų iki jūros yra maždaug pusantro kilometro.
Pionierių stovyklos mediniai namukai ir kitas nekilnojamasis turtas priklausė tuometei valstybės žvejybos įmonei „Jūra“. Kai ji bankrutavo, dalis namukų buvo atiduota buvusiems įmonės darbuotojams. Taip su jais atsiskaityta, nes bankrutuojanti įmonė neturėjo pinigų atlyginimams ir buvo įsiskolinusi darbuotojams. Kita dalis turto buvo parduota iš varžytinių.
Ilgą laiką nameliai buvo nenaudojami, neprižiūrimi, nerekonstruojami, nes to neleido teisės aktai, todėl virto lentgalių krūva, o galiausiai liko tik statinių pamatai. Tačiau jie, kaip sako specialistai, mistiškai įregistruoti Registrų centre kaip negyvenamieji pastatai, kiekvienas turi savo unikalų numerį.
Ne statyba, o kapitalinis remontas
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos darbuotojai beveik prieš metus pastebėjo, jog buvusioje pionierių stovyklavietėje išdygo trys nauji nameliai – jie pastatyti ant senųjų pamatų.
Po kurio laiko nauji namukai ant senųjų pamatų rėmė dygti lyg grybai po lietaus – pavasarį jų suskaičiuota devyni.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser tuomet tikino, kad tuo metu, kai buvo likviduojama valstybės įmonė „Jūra“ ir nameliai atiteko į fizinių ir juridinių asmenų rankas, jau galiojo Kuršių nerijos generalinis planas, kuriame buvo numatyta, kad iš tos teritorijos reikia iškelti menkaverčius pastatus, išlaisvintą plotą paversti miško parku, atkurti želdinius.
Kuršių nerijos generalinis planas šiuo metu yra Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kurį patvirtino Vyriausybė. Ir jame esą numatyta tai, kad toje buvusioje pionierių stovyklos teritorijoje negali būti jokių poilsio namelių.
Tačiau pernai Seimas pakoregavo Teritorijų planavimo įstatymą ir numatė, kad pirmojo tipo nesudėtingų statinių kapitaliniam remontui nereikia jokių leidimų. „Iki šios korekcijos, kuri kelia abejonių, visi buvo ramūs, nes žinojo, kad iš mūsų negaus leidimo nieko daryti. Tačiau kai įsigaliojo ta Teritorijų planavimo įstatymo pataisa, ant pionierių stovyklos namelių pamatų ir iškilo nauji statiniai. Tai nėra nauja statyba, o tik kapitalinis remontas. Ir pakoreguotas įstatymas leido savininkams taip elgtis, neklausiant mūsų leidimo, derinimo“, – aiškino A. Feser.
Teritorija tapo laisva valstybine žeme
Ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Tačiau ji konstatavo, kad viskas padaryta teisėtai. Specialistus nustebino tai, kad namelių aukštingumas, užstatymo tankis išlaikytas itin preciziškai, kad nebūtų prie ko prikibti.
Nacionalinė žemės tarnyba turėjo kitokių argumentų, todėl pakilo į kovą su mistiškai atsiradusių namelių savininkais. Pirmiausia ji nutraukė valstybinės žemės, ant kurios ir pastatyti nameliai, sutartis.
Sklypai jau išformuoti ir buvusi pionierių stovyklos teritorija yra laisva valstybinė žemė, todėl joje privatūs ar juridiniai asmenys nieko negali daryti.
Tokio atkirčio sulaukę namelių savininkai kreipėsi į teismą, kad šis pripažintų, jog valstybinės žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos nepagrįstai.
Nacionalinė žemės tarnyba įsitikinusi, jog ne tik teisėtai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis, bet dar ir reikalauja, kad joje atsiradę statiniai būtų nugriauti.
„Išnuomotose žemės sklypuose naujų pastatų, įrenginių arba kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jei tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, kitokius įrenginius ar statinius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti sklypą“, – dėstoma teismui pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos priešieškinyje.
Noras gauti kompensacijų – nepagrįstas?
Jame taip pat pažymima, kad buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas numatytas dar 1994 metais – prieš privatizuojant tuos poilsio namelius.
Todėl ieškovai esą nepagrįstai kelia klausimą dėl jų, kaip sąžiningai statinius įsigijusių ir jų savininkais tapusių, teisių pažeidimo bei galimai patirtos žalos atlyginimo, jei nameliai bus nugriauti.
Keliamas klausimas ir dėl to, jog valstybė buvusioje pionierių stovykloje poilsio namelius įgijusiems savininkams esą turėtų sumokėti kompensacijas už jų nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams. „Kaip galima paimti visuomenės poreikiams tai, kas ir taip priklauso valstybei? Žemė yra valstybinė, o nameliai turėjo būti nugriauti dar prieš juos privatizuojant“, – aiškino specialistai.
Nacionalinė žemės tarnyba teismo prašo, kad jei šis pripažins, jog valstybinės žemės nuomos sutartys su ieškovais buvo nutrauktos pagrįstai, įpareigoti ieškovus per mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pašalinti atstatytus poilsio namelius.
Jei ieškovai to nepadarytų, tuomet namelių griovimu pasirūpintų Nacionalinė žemės tarnyba, o patirtas išlaidas turėtų padegti ieškovai.
Patys juodkrantiškiai nė kiek neabejojo, kad tie nameliai šiaip sau neatsirado. Jų savininkų vienintelis tikslas – gauti kompensacijas, jei statinius reikėtų nugriauti. Registrų centro duomenimis, gautais per masinį nekilnojamojo turto vertinimą, vieno tokio namelio, tiksliau – jo pamatų, vidutinė rinkos vertė yra apie 30 tūkst. eurų.