V. Mazuronis prabilo apie renovacijos „chaltūras“

Ketvirtadienį metinėje renovacijos konferencijoje kalbėjęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje trūksta statybos bendrovių, kurios galėtų vykdyti renovaciją ne už „šantažo kainą“. Taip pat ministras pastebėjo, kad renovuojant daugiabučius gali pasitaikyti „chaltūros“ ir galiausiai jis uždavė retorinį klausimą: ką daryti, kad Lietuvoje viešieji pirkimai vyktų neplaunant pinigų?

Baiminasi nekokybiškų statybų

V. Mazuronis konferencijoje atkreipė dėmesį, kad po Centrinės pirkimų organizacijos (CPO LT) vėliava glaudžiasi per mažai įmonių, pasirengusių užsiimti daugiabučių renovacija. Šiuo metu, anot jo, tokių įmonių yra daugiau nei 70. „Jų turėtų būti žymiai daugiau“, - sakė ministras.

Kaip tik todėl Aplinkos ministerijos vadovas sakė pritariantis idėjai, kad į Lietuvą keliai atsivertų užsienio bendrovėms. „Atsiveria vartai užsienio bendrovėms. Jos ateis, bet išprašyti bus sunku. Ir jos samdys lietuvius“, - tikino V. Mazuronis.

Jo teigimu, rangovai kai kada pernelyg iškelia darbų kainas. Todėl, anot jo, tokiu atveju savivaldybėms geriau palaukti kainų kritimo, o ne skubos tvarka pirkti paslaugą: „Statybinės organizacijos laukia, kol sukils kainos arba pateikia siūlymus, aukštesnius už realią kainą. Tai yra reketavimas. Taip negalima daryti. Tada tempus geriau lėtinti.“

Renovacijos projektų kokybė, ministro teigimu, Lietuvoje gerėja. Tačiau, anot jo, „chaltūros“ vis dar gali pasitaikyti. Taip pat V. Mazuronis aiškino, kad ypatingą dėmesį būtina atkreipti į renovacijos viešuosius pirkimus. „Projektų kokybė pradžioje buvo paviršutiniška. Dabar dedami saugikliai. Kaip padaryti, kad Lietuvoj per viešuosius pirkimus nebūtų plaunami pinigai? Kas pigiausiai padaro, tas turi ir laimėti. Suprantu, kad gali atsirasti mėginimų „suchaltūrinti“, - aiškino V. Mazuronis.

Taip pat jis pridėjo, kad CPO LT veiktų daug geriau, jei būtų pavaldi ne Ūkio, bet Aplinkos ministerijai. Anot jo, dabartinis statybos įmonių skaičius šiuo metu yra labai mažas.

Pagyras dalija ne didmiesčiams

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė tikino, kad investicinius projektus Lietuvoje rengia 12 įmonių. Ji pridūrė, kad bendrovių galėtų būti ir daugiau. Viceministrės teigimu, investiciniai projektai kai kada būna nekokybiški. Todėl ministerija planuoja įvertinti tų įmonių veiklos kokybę ir viešai paskelbti rezultatus, kad savivaldybės prieš pirkdamos paslaugą galėtų tai įvertinti.

Nepaisant to, ji džiaugėsi pernai pajudėjusia renovacija ir negailėjo pagyrų mažosioms savivaldybėms, kurios žymiai aktyviau įsijungė į renovaciją nei didmiesčiai.

„Ne kartą sakiau, kad 2013 m. įeis į istoriją kaip lūžio metai. Suderinta 1300 projektų. Yra 1700 projektų, kai žmonės pareiškę norą renovuotis. Žmonės pavieniai skambina. Mane nustebino mažosios savivaldybės. Jos šiandien yra lyderės. Pavyzdžiai - Molėtai, Anykščiai, Ignalina, Marijampolė, Švenčionys. Didieji miestai, nežinau... Gal reikia daugiau pasirengimo. Tikiuosi, kad jie spėriai pradės tai įgyvendinti“, - sakė D. Matonienė.

V. Mazuronis

Projektų kokybė pradžioje buvo paviršutiniška. Dabar dedami saugikliai. Kaip padaryti, kad Lietuvoj per viešuosius pirkimus nebūtų plaunami pinigai? Kas pigiausiai padaro, tas turi ir laimėti. Suprantu, kad gali atsirasti mėginimų „suchaltūrinti".

Galiausiai ji pridėjo, kad Lietuva pagal pasiekimus renovacijoje gali būti pavyzdžiu visai Europai. „Tikiu, kad geras 2013 m. startas parodys, kad Lietuva, turėdama tikslą, gali parodyti pavyzdį visai Europai“, - tikino viceministrė. Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad tobulinant investicinių projektų rengimą, dar reikia įdėti nemažai pastangų.

Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta atskleidė, kad 2013 m. buvo parengti 1353 investiciniai renovacijos projektai. Taip pat jis tikino, kad daugiabučių gyventojai šiam procesui nesipriešina: „Iki dabar parengti 1353 investiciniai projektai. Beveik pusei pritarė gyventojai. Iš jų daugiau nei 600 pritarė bankai. Virš 400 projektų perkami statybos darbai. Didžioji dalis projektų buvo parengta savivaldybių iniciatyva. Tai sudaro daugiau nei 80 proc. projektų. Praėjusių metų pabaigoj pagal antrą kvietimą pateikta netoli 2000 naujų paraiškų“, - konferencijoje kalbėjo V. Serbenta.

Ignalinos meras: rimtas stabdis - butus parduodantys savininkai

Vienos iš renovacijos srityje lyderiaujančios savivaldybės – Ignalinos – meras Bronius Ropė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra permažai rangovų, pasiryžusių vykdyti daugiabučių renovaciją. „Pas mus dirba 7 organizacijos, bet nė vienos vietinės nėra. Jos galvojo, kad nusamdys vietinius pigiai. Bet taip nebuvo. Dauguma darbuotojų gyvena vagonėliuose, atitrūkę nuo šeimos. Europa siūlo pagalvoti apie socialinį aspektą“, - sakė B. Ropė.

Anot jo, Ignalinos rajone jau renovuota 40 daugiabučių. Be to, meras tikino, kad šiais metais jau bus renovuota 85 proc. visų daugiabučių. O renovacijos nauda B. Ropė nelinkęs abejoti: „Keturių kambarių butai už šilumą dabar moka daugiau nei 200, dviejų – po daugiau nei 100 lt.“

Taip pat jis pažymėjo, kad reikia ieškoti būdų, kaip kovoti su butų savininkais, kurie norėdami greit parduoti butą, priešinasi namo renovacijai: „Rimtas stabdis – savininkai, kurie negyvena butuose, ypatingai tie, kurie nori labai greit parduot. Jų balsą reiktų gal ne taip skaičiuoti, kaip kitų. Trūksta vieno dviejų balsų, ir sprendimą nusveria jų balsai.“

Kokia 2014 – 2020 m. daugiabučių renovacijos strategija?

Aplinkos viceministrė D. Matonienė tikino, kad nuo šiol Būsto energijos taupymo agentūra rūpinsis ne tik daugiabučių, bet ir viešųjų pastatų renovacija.

Be to, jos žodžiais tariant, bus pereita prie renovacijos kvartalais. O galiausiai, anot jos, reiktų pagalvoti ne tik apie namų, bet ir jų aplinkos atnaujinimą: „Yra tokia idėja, kad miestų tvarkymas turėtų vykti kvartalais. Taškinės renovacijos žiūrint strategiškai žiūrint nėra gerai. 2014-2020 m. perspektyva nukreipta į kvartalinę renovaciją. Taip pat svarbu pasakyti, kad tvarkant namus reikia tvarkyti ir jų teritoriją, pagalvoti apie automobilių stovėjimo aikštelių įrengimą.“