Rieduliai – unikalus žemės turtas
Kaip pasakoja Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas, rieduliai yra išskirtiniai šalies kraštovaizdžio elementai, nors kai kada ir nėra vertinami taip, kaip, pavyzdžiui, žmogaus suformuoti piliakalniai.
Anot geologo, rieduliai yra unikalūs žemės plutoje esančių uolienų pavyzdžiai, daugiausiai granito, susiformavę prieš maždaug 500 mln. metų. Į Lietuvą jie atkeliavę slenkant ledynams.
„Visi rieduliai Lietuvoje atsirado dėl per Lietuvą slinkusio ledyno. Jeigu taip galima sakyti, jie visi ledyno „nešti ir pamesti“. Pagal jų dabartinę vietą, galime matyti, kuriomis kryptimis mūsų šalyje slinko ledynai“, – aiškina J. Satkūnas.
Geologas vardina didžiausius Lietuvos riedulius: Barstyčių arba Puokės akmuo, Puntukas, Kriaučiaus arba Valeikių akmuo, Mokas su Moku, Šilalės kūlys, Vištyčio akmuo, Daubos kūlys, Vosgėlių akmuo, Didysis Dzūkijos akmuo, Velnio akmuo.
Anot J. Satkūno, iš Lietuvos riedulių tyrimų yra žinoma, kad daugiausiai jų atkeliavę iš Skandinavijos, Suomių įlankos. J. Satkūnas pasakoja, kad šiose vietose glūdi ta pati uoliena, iš kurios susiformavę ir didieji mūsų akmenys. Kaip pavyzdį geologas mini Puntuko akmenį Anykščių regioniniame parke. Jis priduria, kad tokie rieduliai ypatingi ir savo struktūra.
Svarbu, kad besikeičiančios klimato sąlygos neveiktų akmenų geologinių savybių, todėl jie nuolat stebimi ir fiksuojama, jei rieduliams kyla nors menkiausia grėsmė.
Akmenys gali „augti“
Dažnai pasigirsta kalbų, kad akmenys palengva auga. Ką apie tai mano specialistai? Kaip teigia geologas J. Satkūnas, tai nereiškia, jog kai kurie Lietuvos akmenys savo dydžiu po kelių dešimčių metų pralenks Puntuką. Anot jo, akmenų „augimas“ yra jų savaiminis kilimas į žemės paviršių.
Tie akmenys, kurie yra ne tik žemės paviršiuje, bet ir dalis jų glūdi po žeme, turi savybę po truputį lįsti į viršų, bet savo dydžiu, tūriu, jie lieka tokie patys. Žemei įšalus, per akmenis šaltis sklinda geriau, greičiau. Ir įšalas po akmeniu jį pasiekia. Jis jį šaldo, susidaro ledo sluoksnis. Šąlantis akmuo pritraukia drėgmę. Tada po akmeniu formuojasi ledo sluoksnis, kuris plečiasi ir akmenį kelia. Apibendrinus, akmuo, veikiamas įšalo proceso, pro truputį išlenda“, – aiškina J. Satkūnas.
Akmenis „gina“ įstatymai
Susižavėję rieduliais ir norintys savo namuose įsirengti akmenų oazę, turėtų gerai apsvarstyti, iš kur teisėtai gaus reikiamą kiekį akmenų, nes bet kur jų rinkti negalima. Visus Lietuvos riedulius nuo 0,5 kubinių metrų tūrio saugo įstatymai.
GRYNAS.lt primena, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama ne tik rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, bet ir sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis.
Svarbu žinoti, kad tokios pat taisyklės galioja ir riedulynuose (akmenynuose), atodangose, paveldo objektuose. Čia saugomi visi akmenys ir draudžiama rinkti didesnius kaip 1 kubinis decimetras natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant veiklą, kuri yra leidžiama draustinyje arba kurios vykdymui taikomos išimtys.
Tačiau, kaip informuoja LR Aplinkos ministerija, pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kitose vietose (ne gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose) esančius didesnius kaip 0,5 m3 akmenis draudžiama sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti, bet teisės aktai jų kilnoti nedraudžia.
Aplinkos ministerijos specialistai priduria, jog baudos už anksčiau minėtų įstatymų pažeidimus nemenkos, o jų priežiūrą vykdo aplinkosaugininkai. Teigiama, kad žmogus, nusižengęs įstatymams, „ginantiems“ riedulius, gali gauti baudą nuo 30 iki 150 eurų, o juridiniai asmenys - nuo 150 iki 230 eurų.
Riedulius vis tiek vagia
Tačiau, kaip teigia J. Satkūnas, nepaisant didelių baudų ir draudimų, rieduliai vis tiek dingsta iš vietų, kuriose riogsojo ne vieną šimtą milijonų metų.
„Riedulius reikia saugoti ir svarbiausia, kad jie būtų savo vietose, kur jiems lemta būti gamtos jėgų. Dabar rieduliai yra saugomi, gerbiami. Dauguma jų skelbti paminklais. Jie yra apsaugoti, niekas jų nebeskaldo, kas buvo populiaru anksčiau, kai trūko skaldos. Skaldą pakeitė natūraliai kasamas dolomitas. Bet Lietuvoje akmenys labai populiarūs ir kaip nuosavos sodybos kiemo puošybos elementas. Žmonės nori, kad jų kiemuose puikuotųsi kuo didesnis akmuo, todėl nuo šalikelės ar iš miško kraštovaizdžio paminklas neretai atsiduria privačios sodybos kieme“, – pabrėžia pašnekovas.
Baudos už akmenų rinkimą pajūryje
Priimti įstatymai gana aiškūs, kai kalbama apie didžiuosius riedulius. Tačiau dažnas lietuvių, nuvažiavę į pajūrį, mėgsta iš ten parsivežti vieną kitą akmenuką – kaip suvenyrą iš kelionės. Ar ir tai traktuojama kaip įstatymų pažeidimas? Ar tai kenkia gamtai?
Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Erlandas Paplauskis sako, jog Karklės, Karlotės, Nemirsetos teritorijose už paimtą vieną akmenuką nuo pakrantės aplinkosaugininkai nebaus, tačiau, jei jų prirenkama pilna priekaba – tai jau pažeidimas. Tie patys įstatymai galioja ir Kuršių nerijoje.
„Jeigu vienas nedidelis akmenukas paimamas kaip suvenyras, tai tokiu atveju jis baudos tikrai negaus, tačiau, kai iš pakrantės akmenys išnešami į priekabas, automobilius – tai jau tikrai neleidžiama. Šiuo atveju, pirmiausia, žala daroma krantui, nes akmenys yra viena iš priemonių, silpninančių krantų eroziją ir bangų mūšos poveikį į krantus. Tai yra nelegalus gamtos išteklių eksploatavimas“, – aiškina ekologas.
E. Paplauskis tęsia, kad akmenys pajūryje yra ir labai svarbi ekosistemos dalis.
„Didesnę metų dalį jie būna po vandeniu, tačiau, jūrai šiek tiek atsitraukus, jie išlenda. Daugelis gyvūnų, augalų, dumblių ant smėlio prisitvirtinti negali, todėl jiems padeda akmenys. Ten daugiau būna vėžiagyviai, bestuburiai. Jie gali gyventi tarp tų želiančių dumblių. Tokie „apgyvendinti“ akmenys tampa mitybine baze paukščiams, žuvims“, – tvirtina specialistas.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimondas Šatkauskas GRYNAS.lt teigė, kad didelių baudų už šiuos nusižengimus skirti dar neteko, nes žmonės geranoriškai sutinka akmenų neeksploatuoti iš pajūrio.
„Yra buvęs atvejis, kai moteris nešėsi daug akmenų maiše, tačiau mūsų aplinkosaugos pareigūnai tai pamatę ją įspėjo ir moteris geranoriškai sutiko akmenis išberti. Gyventojai sukalbami“, – sako R. Šatkauskas.
Akmenimis prekiaujama ir internete
Kadangi akmenys šiais laikais tokie populiarūs, kai kurie lietuviai jais ir prekiauja. Tiesa, tai nėra draudžiama, jei rieduliai eksploatuoti pagal įstatymus, nepažeidžiant anksčiau išvardytų reglamentų. Internetiniuose forumuose ir skelbimų portaluose informuojama, kur ir kaip galima įsigyti riedulių, kokio dydžio jie yra. GRYNAS.lt žurnalistams vieno skelbimo autoriaus pasiteiravus, iš kur jis gauna akmenis, šis atsakyti atsisakė.
Tačiau dažniausiai internetiniuose portaluose ir forumuose žmonės dalijasi patirtimi, iš kur jie atsivežę akmenų savo sodui. Populiariausios vietos – karjerai.
Mitologinis elementas
Rieduliai visuomet buvo dėmesio objektas. Štai Lietuvos geologijos tarnybos vadovas J. Satkūnas pasakoja, jog už visus riedulių saugojimą reglamentuojančius įstatymus, akmenų geologines savybes kur kas įdomiau žmonių nuo senų senovės skurti mitai ir legendos, kai jie atsiradę mūsų žemėje.
„Visi jie yra vienodos struktūros, atkeliavę iš šiaurės. Tačiau visi Lietuvos rieduliai, kaip kraštovaizdžio paveldas, netgi įdomesni nei sandara yra legendomis ir mitais, kaip jie atsirado mūsų žemėje. Tai susiję su kultūriniu, mitologiniu, paveldu“, – sako geologas.
Išskirtiniai rieduliai – mūsų krašto puošmena. Todėl jais turime tinkamai pasirūpinti. Rieduliai saugomi, neleidžiama jų skaldyti ar kitaip niokoti jų geologinę struktūrą, o, norintys akmenimis papuošti savo sodą, turėtų labai pasidomėti, iš kur teisėtai jų gauti. Juk rieduliai – Lietuvos etnologijos, istorijos dalis, leidžianti suvokti ir gamtos procesus, vykusius ir dar tebevykstančius šalyje.