Veterinarų tyrimo rezultatai: policijos pareigūnas nušovė sveiką lapę

Molėtuose kilo nerimas, kai mieste esančioje sodyboje po valtimi pasislėpė lapė. Sodybos šeimininkai, pamanę, kad nušiurusi rudoji gali būti pasiutusi, iškvietė policijos pareigūnus, kurie nekviestą viešnią nušovė. Tačiau atlikus tyrimus konstatuota, kad lapė buvo sveika. Paaiškėjus šiam faktui, kai kam kilo rimtų abejonių, ar pareigūnai, nudėdami sveiką gyvūną, pasielgė teisėtai.

Lapė pasiutlige nesirgo

Sekmadienį Molėtų policijos pareigūnai, panaudoję tarnybinį ginklą, nušovė lapę, kuri viename miesto teritorijoje esančiame kieme pasislėpė po netoliese buvusia valtimi. Šeimininkų sodyboje apsilankiusi rudoji jiems sukėlė rimtų įtarimų, kadangi buvo labai liesa ir stipriai nuplikusi. Lapės nepavykus išprašyti gražiuoju, pareigūnams teko iššauti. Tiesa, lapė grėsmingai neatrodė – ji nepuolė nei gyvūnų, nei žmonių.

L. Budrys

Sveiki laukiniai gyvūnai beveik niekada į sodybas neužklysta ir „į šunų būdas nelenda“.

Dar tą pačią dieną nušautas gyvūnas buvo atiduotas veterinarijos tarnybos specialistams, kad būtų ištirta, ar jis nesirgo pasiutlige. Kaip trečiadienį GRYNAS.lt informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė, lapė buvo sveika.

„Tyrimas yra atliktas. Gauti oficialūs rezultatai, kad lapė pasiutlige nesirgo. Ji kažkaip atklydo į gyvenvietę“, - sakė moteris. Kaip tik šie duomenys privertė suabejoti, ar pareigūnai teisingai pasielgė nušaudami sveiką gyvūną. GRYNAS.lt klausia, ką apie tai mano specialistai.

Keistai besielgiančių gyvūnų gamtoje palikti negalima

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vadovas Laimutis Budrys nekritikavo policijos veiksmų, kadangi, anot jo, niekas negalėjo žinoti, ar lapė nesirgo pavojinga liga. Pašnekovo žodžiais tariant, jei lapės kelia įtarimų, jos dažniausiai nušaunamos.

„Prasižengimo nematau, nes kol lapė būtų gaudoma, galėjo ką nors apkandžioti. Tada rezultatai būtų daug blogesni. Tokiais atvejais dažniausiai 90 proc. paaiškėja, kad jos sirgo pasiutlige. Į sodybas užklydusios lapės dažniausiai nušaunamos. Jas sugauti techniškai yra labai sudėtinga. Ir apskritai, jeigu lapių skaičius mieste padidėja, išduodamas leidimas reguliuoti jų populiaciją“, - kalbėjo L. Budrys.

Jo teigimu, kai gyvenvietėse pastebimi neadekvačiai besielgiantys ir prie žmonių besiartinantys laukiniai gyvūnai, jie visuomet turi būti paimti iš aplinkos. O nušovus įtartiną lapę, pašnekovo įsitikinimu, gamtai nepadaroma jokia žala, kadangi ir taip pagal medžioklės taisykles ji visus metus gali būti medžiotojų taikiniu. Valdininkas patvirtino, kad tokia tvarka galioja beveik visose Europos Sąjungos valstybėse.

Ką daryti kieme pamačius įtartiną gyvūną?

Kai pavojų keliantis laukinis gyvūnas nušaunamas, laboratorijoje ištiriama, ar jis nesirgo pasiutlige. „O jei nustatoma, kad sumedžiotas gyvūnas sirgo pasiutlige, gyvenvietėje skelbiama pasiutligės grėsmės zona. Tada skiepijami šunys ir katės, taip pat organizuojamas valkataujančių šunų, kačių ir laukinių gyvūnų paėmimas“, - aiškino pašnekovas.

Jo žodžiais tariant, dažniausiai įtarimą keliančius gyvūnus nušauna medžiotojai, bet iš esmės tai gali atlikti ir policijos pareigūnai. Ką daryti savo kieme pamačius keistai besielgiantį laukinį gyvūną? Visų pirma L. Budrys pataria nemėginti jo prisijaukinti šeriant.

„Geriausia kreiptis į artimiausią valdžios atstovą – seniūnaitį ar seniūną. Seniūnai žino, ką daryti. Jie praneša veterinarijos gydytojui, kuris priima sprendimą“, - aiškino L. Budrys.

Jo teigimu, reikia atminti, kad sveiki laukiniai gyvūnai beveik niekada į sodybas neužklysta ir „į šunų būdas nelenda“. Todėl, pasak pašnekovo, tokiais atvejais geriau neprarasti budrumo.

Be to, jis pridėjo, kad Lietuvoje fiksuojamų pasiutligės atvejų stabiliai mažėja. Šiemet, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šalyje užfiksuotas vos vienas toks atvejis.