Vieni džiaugsis, kiti liūdės: apsispręsta dėl medienos išvežimo iš Lietuvos

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje balsuota dėl Miškų įstatymo pataisų. Priėmimo metu Seimas nusprendė įstatyme neįtvirtinti pirmumo teisės šalies gamintojams, norintiems įsigyti medienos iš valstybinių miškų. Įstatymu taip pat įteisinta, kiek urėdijų turi būti Lietuvoje. Už šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimą balsavo 100 Seimo narių: „už“ pasisakė 79, „prieš“ 5, susilaikė 16.

Užsisėdėta sovietinėje sistemoje - laikas atsibusti

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta patikslinti įstatymo paskirtį – nustatyta, kad miškai turi būti tvarkomi siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava.

Priimtomis naujomis nuostatomis įtvirtinama, kad Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms.

Visgi dalis Seimo narių siūlė pirmumo teisę teikti Lietuvai, o ne užsienio įmonėms. Išsakę tokią nuomonę, vardijo tokius argumentus, kaip didesnę pridėtinę vertę valstybei, nes išveždami medieną perdirbti į užsienį, netenkame potencialių darbo vietų. Mediena esą galėtų būti perdirbdama į produktus vietoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu, kai iš Lietuvos yra išvežama žaliava, valstybė netenka 15 kartų didesnės pridėtinės vertės, iki 30 kartų daugiau sukuriamų darbo vietų.

Besilaikantys priešingos nuomonės baksnojo į laisvosios prekybos sutartis ir įspėjo, kad teikiant prioritetą saviems, bloginamos konkurencinės sąlygos kitiems. 

Vis dėlto, nors įstatyme pagrindinis akcentas skiriamas medienos pirkimo sąlygoms, daugiausiai diskusijų sukėlė viena įstatymo pataisa, kurioje siūloma įtvirtinti nekintamą urėdijų skaičių. Vieni tikino, kad 42 urėdijos turi išlikti, kiti tuo abejojo ir tikino manantys, kad jų skaičių turi spręsti Vyriausybė, ne Seimas.

Seimo nario Jurgio Razmos nuomone, pritarimas šiai pataisai reikštų didesnį stabilumą, urėdijų darbuotojai jaustųsi saugesni. Savo ruožtu Artūras Skardžius pataisai nepritarė, jo teigimu, šių urėdijų skaičius likęs nuo sovietmečio ir dėl to, jį įtvirtinus įstatymu, Vyriausybė negalėtų ieškoti optimalių ūkininkavimo principų.

„Įrašykime dar ir 42 urėdų pavardes ir tuomet visai atimsime iš Vyriausybės teisę kažką keisti ir spręsti […] Užsisėdėjome sovietinėje sistemoje, siūlau atsibusti“, - ragino A. Skardžius.

Įžvelgė precedentą, kurio Lietuvos parlamento istorijoje dar nebuvo

Parlamentarui Eligijui Masiuliui svarstymo metu užkliuvo, jo nuomone, neadekvatus dėmesys vienai pataisai, kai įstatymas iš esmės yra apie visai ką kita.

„Šio įstatymo svarstymas yra klasikinis pavyzdys, kai sprendžiant vieną problemą staiga metamės visai į kitą temą ir pradedame spręsti visai kitus klausimus. Dabartinėje redakcijoje pakankamai aiškiai yra numatytos prekybos mediena taisyklės, neiškreipiančios rinkos ir atitinkančios ES direktyvas, tačiau kita nuostata, kurioje įrašomos 42 urėdijos, sukuria precedentą, kurio Lietuvos parlamento istorijoje nebuvo. 

Pagal šį precedentą mes turėtume pakeisti švietimo įstatymą, kuriame nustatytume konkretų skaičių mokyklų, kiek Lietuvoje jų turi būti, sveikatos įstatyme turėtume įrašyti, kiek ligoninių turi būti, o kultūrą reglamentuojančiuose įstatymuose turėtume numatyti, kiek turi būti bibliotekų. Kolegos, kokį mes neigiamą precedentą kuriame, uzurpuodami vykdomosios valdžios funkcijas ir kartu užkirsdami kelią Vyriausybės reformoms, kuri pati ketina reorganizuoti, mažindama mokesčių mokėtojų išlaidas urėdijų valdymui“, - teigė E. Masiulis.

Prašau Seimo narius padėti išsaugoti per šimtmečius susiformavusią valstybinę miškų valdymo sistemą.

K. Grybauskas

Savo ruožtu Kazys Grybauskas teigė, kad valstybės miškų ūkio politikos kryptis nustato Seimas, priimdamas įstatymus, todėl nematantis nieko blogo, jei įstatyme bus įtvirtintas nekintantis urėdijų skaičius. Jo teigimu, urėdijų darbuotojų darbo sąlygos gali būti tik gerinamos, tačiau nebloginamos.

„Visi valstybiniai miškai yra sertifikuoti tarptautinių organizacijų ir jų valdymo forma pasiteisino. Kadangi miškų sertifikavimo ketvirtas straipsnis nustato miškininkų santykį su bendruomene ir darbuotojų teisėmis, miškų ūkis turi saugoti arba gerinti miškų darbuotojų ir vietos bendruomenių ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę ir toli gražu neturi jų pabloginti. Todėl esant neišvengiamam būtinumui ir atsiradus rimtoms priežastimis mažinti urėdijų ir netgi girininkijų skaičių, tam turi pritarti vietos bendruomenės, savivalda ir valstybinė miškų tarnyba, ministerija, Vyriausybė ir gale Seimas. Todėl prašau Seimo narius padėti išsaugoti per šimtmečius susiformavusią valstybinę miškų valdymo sistemą“, - pasisakydamas už įstatymo priėmimą, argumentus vardijo K. Grybauskas.

Balsavimo metu pritarta, kad Lietuvoje bus 42 urėdijos. Tiek jų yra ir dabar.

Po įvykusio balsavimo pasisakęs Seimo narys Dainius Kreivys išreiškė griežtą kritiką: „Ką tik Seimas išreiškė nepasitikėjimą Vyriausybe. Visas reformas, kurias siūlo Vyriausybė, surietėte į ožio ragą".

Nesuderinus su EK gali būti bėdų

Trečiadienį vykusio Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Jurgita Ratkevičiūtė pabrėžė, kad bet kurios formos pranašumas medienos perdirbėjams iškraipo konkurenciją.

„Norėčiau atkreipti dėmesį dėl Europos teisės ir valstybės pagalbos. Paskutiniame mūsų rašte nurodėme, kad tai būtų valstybės lėšomis suteikiamas ekonominis pranašumas medienos perdirbėjams. Mūsų nuomone, tai būtų valstybės pagalba, o bet kokia valstybės pagalba prieš pradedant ją teikti, turi būti suderinta su Europos Komisija (EK). Nesuderinta, EK sprendimu, ji turėtų būti išieškota iš naudos gavėjų su palūkanomis“, - sakė J. Ratkevičiūtė.