Vieta, kurios Naujųjų naktį reikėtų vengti

Naujųjų metų sutikimas Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamas be fejerverkų. Likus kelioms dienoms iki didžiosios šventinės nakties pirotechnikos gaminiai tampa ypač paklausia preke. Dydžių ir formų pasirinkimas platus. Spalvingi, griausmingi ir... pavojingi. Tenka išgirsti nemažai istorijų apie fejerverkų sukeltas traumas ir sužalojimus, tačiau šį kartą ne apie tai. Pasidomėkime, kokią įtaką sveikatai ir mus supančiai aplinkai daro šių pirotechnikos priemonių skleidžiamos medžiagos.

Nuo puošmenos iki taršos

Iššautas fejerverkas palieka ne tik malonius prisiminimus, bet ir oro taršą. Jam sprogus į atmosferą patenka kietosios dalelės, kurios iškart neišsisklaido. Tokiomis medžiagomis (tiesa, daug didesniais kiekiais) orą nuodija ir automobiliai ar fabrikai.

Kaip pasakoja Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė, kietųjų dalelių koncentracija Lietuvoje atidžiai stebima visą parą: „Kietosios dalelės yra vienas iš didžiausią įtaką oro užterštumui darančių teršalų. Mūsų šalyje yra septyniolika oro kokybės tyrimo stočių, keturiolikoje iš jų matuojama kietųjų dalelių koncentracija“.

Beveik kiekvienais metais tą naktį, kai Lietuva sutinka Naujuosius metus, fiksuojamas šių dalelių kiekio padidėjimas ore.

Kelios sekundės džiaugsmo=valanda žalos

Susprogus fejerverkams plika akimi galime pastebėti besisklaidančius dūmus. Į atmosferą patenka aplinkai ir žmogui žalingos medžiagos. Tiesa, neigiamas poveikis – trumpalaikis. Kietosios dalelės ore laikosi ir sklaidosi maždaug valandą, todėl per daug bijoti nereikėtų.

Per pastaruosius dešimt metų Naujųjų naktį oro kokybės tyrimo stotys dažniausiai užfiksuodavo trumpalaikį, tačiau žymų kietųjų dalelių kiekio padidėjimą.

„Didesnis kietųjų dalelių kiekis ore paprastai fiksuojamas ne iškart po vidurnakčio, o už valandos arba dviejų. Padidėjimai kartais būna labai žymūs, bet trunka neilgai – apie vieną valandą. Vėliau fiksuojami staigūs kietųjų dalelių koncentracijos kritimai", - sakė Z. Šilienė.

Koncentracija įvairiuose stotyse padidėja nevienodai, kaip nevienodai ji padidėja kiekvienais metais

„Kartais koncentracija padidėja tik pusantro karto, o kartais net dešimt kartų. Tačiau koncentracija ore padidėja trumpam laikui ir tais metais, kai keliose stotyse padidėjo apie 10 kartų, naujų metų dieną koncentracija taip sumažėjo, kad paros vidurkis ribinės vertės neviršijo. O yra metų, kai padidėjo ne daug, bet paros vidurkis viršijo ribinę vertę, nes foninis užterštumas tuo metu būna didesnis. Plika akimi atrodo, kad kai koncentracija didesnė, fejerverkų įtaka jaučiama mažiau, o kai koncentracija nedidelė, tada jaučiama didesnė fejerverkų įtaka“, - sakė moteris.

Specialistės teigimu, šie pokyčiai turi būti siejami su šventinę naktį naudojama pirotechnika. Tikslių duomenų apie šventinę naktį kilusio smogo poveikį žmogaus sveikatai nėra, tačiau, manoma, kad jis neturėtų būti didelis.

Tačiau didžiausia kietųjų dalelių koncentracija Naujųjų naktį fiksuojama Vilniaus Savanorių prospekte. Todėl ten didžiausia rizika jų įkvėpti. Norintys to išvengti šios vietos turėtų vengti.

„Kai geros sklaidos sąlygos, normali kietųjų dalelių ribinė vertė būna kažkur iki 20 mikrogramų kubiniame metre valandinės koncentracijos, o kai blogos sąlygos, būna ir keli šimtai. Naujųjų metų naktį apie dešimt kartų (nuo 30 mikrogramų iki 340) padidėjimas buvo Vilniuje, Savanorių prospekte. Stotis yra palyginti netoli nuo gatvės ir tarp gyvenamųjų namų, todėl ten fejerverkų sprogdino nemažai. Dar vienas padidėjimas nuo 20 iki 200 mikrograų buvo užfiksuotas Jonavoje tarp gyvenamųjų namų. Didžiausias padidėjimas, žinoma, būna miestuose. Turime ir kaimo stotis, bet ten jokio padidėjimo nebūna. Vilniuje yra keturios stotys, tačiau ne visose stotyse fiksuojamas toks didelis padidėjimas. Savanorių prospekte stebimas padidėjimas, kartais ir Lazdynų mikrorajono stotyje, Žirmūnų stotyje, kuri yra prie pat gatvės, padidėjimas irgi stebimas, bet daug mažesnis“, - kalbėjo Z. Šilienė.

Naujųjų metų naktį oro grynumą gali lemti metereologinės sąlygos. Šlapios ir vėjuotos šventės metu mažiau žmonių ryžtasi sprogdinti fejerverkus: jie neužsidega, o dažnai ir nėra gerai matomi. Be to, judant oro masėms žalingos kietosios dalelės išsisklaido greičiau.

Nereikia pamiršti atsargumo

Nors nuo fejerverkų sprogdinimo į aplinką patenkančios medžiagos atmosferoje ilgai neužsibūna, tačiau jų poveikis žmonėms išlieka diskutuotinas. JAV atliktų tyrimų duomenimis, net ir nedidelis kietųjų dalelių kiekis gali skatinti vėžinius susirgimus, kenkti sergantiems kraujagyslių ligomis.

Manoma, kad fejerverkų išskiriamos ir į orą patenkančios medžiagos gali pakenkti nėščiosioms, mažiems vaikams ir kvėpavimo ligomis sergantiems žmonėms.

Žmonių įpročiai nepasikeis

Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius teigė, kad žmonių įpročiai sprogdinti petardas per Naujuosius metus dėl jų neigiamo poveikio aplinkai nepasikeis.

„Manau, kad didžiąją dalį petardų sudaro parakas ir į jį įmaišoma cheminių priedų. Tai yra  sunkieji metalai bei jų druskos. Žinoma, kad dūmuose, kurie atsiranda po degimo, yra visas spektras tų pačių medžiagų, kurios įdedamos gaminant petardas“, - kalbėjo specialistas.

Vyro teigimu, kiekvienas gali pajusti kietųjų dalelių padidėjimą ore Naujųjų metų naktį.

„Pats pajutau kietųjų dalelių padidėjimą ore Naujųjų naktį būdamas lauke, šventės vietoje, kur šaudomi fejerverkai. Jeigu yra tokios oro sąlygos, kai dūmus suspaudžia prie žemės, kiekvienas žmogus gali pajusti kvapą. Ir visa tai sėda ant žemės, ant pastatų, gatvėse ir įsimaišo į bendrą oro taršos foną“, - sakė E. Leonavičius.

Anot specialisto, žmonės Naujųjų metų šventę sieja su fejerverkais ir tokį požiūrį sunku pakeisti: „Visi žmonės galvoja apie džiaugsmingus momentus ir negalvoja apie dūmus. Visi sieja tam tikras šventes su fejerverkais ir tai išgyvendinti ar kažkaip apriboti nemanau, kad šiais laikais pavyktų. Juo labiau, kad tokios šventės nėra dažnos.“