Gyventojai kenčia nuo dūmų
Dūmais besiskundžiantys gyventojai tikino, kad biokuro jėgainė Zietelos gatvėje išdygo palyginti neseniai. Tačiau ji jau spėjo apkartinti aplinkiniuose pastatuose gyvenančių ir dirbančių žmonių kasdienybę.
Įdomu tai, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo jėgainei nereikėjo, kadangi jis būtinas tik tuomet, jei galingumas siekia 20 MW, o Zietelos gatvėje veikiančios katilinės projektinis galingumas -19 MW.
Aplinkosaugininko teigimu, kamino aukštis pagal projektinę dokumentaciją – 32 metrai. „Pagal projektą katilinė per metus gali išmesti 729,15 t/m NOx, CO, kietųjų dalelių“, - dėstė M. Povilauskas.
Kad ir kaip bebūtų, netoliese gyvenantys žmonės svarsto, jog greičiausiai dūmai sklinda pažeme dėl per mažo jėgainės kamino. Jie įsitikinę, kad jei kaminas būtų kur kas aukštesnis, problemų būtų mažiau. Apskritai gyventojų teigimu, deginimo įmonių miesto centre paprasčiausiai turėtų nebūti.
Kam jėgainė priklauso, neaišku
Tačiau įdomu tai, kad netikėtų keblumų kilo bandant išsiaiškinti, kam priklauso aplinkinius gyventojus „rūkantis“ pastatas. Kaip GRYNAS.lt informavo Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjas M. Povilauskas, jėgainė, įrengta UAB „Aliejaus investiciniai projektai“, šiuo metu eksploatuojama bendrovės „Vilniaus energija“. Tačiau savininkystės kratosi abiejų įmonių atstovai.
Bendrovės „Aliejaus investiciniai projektai“ vadovas Mindaugas Karalevičius teigė nežinantis, kam priklauso jo įrengta jėgainė ir tikino niekaip negalintis suprasti, kodėl visi susidomėję jėgaine skambina būtent jam.
„Ne, ne aš. (...) Na, klausykit, sakau, kad ne aš. Dar klausimų yra?“ – pasidomėjus, kam priklauso jėgainė, nukirto M. Karalevičius.
„Jūs nepirmas skambinat. Nežinau, iš kur tokia informacija pateko. Skambučių gaunu per dieną po du kartus. Man pačiam turbūt reikės nuvažiuot į Registrų centrą ir išsiaiškinti galų gale“, - dievagojosi pašnekovas.
Tiesa, Biokuro jėgainės katilinės savininkystės kratėsi ir bendrovės „Vilniaus energija“ atstovai.
Registrų centro paprašius pasakyti, kam priklauso jėgainė, jo atstovai nurodė bendrovę „Vilniaus Margarino gamykla“. Tačiau vienas šios įmonės darbuotojų taip pat kategoriškai neigė, kad jėgainė priklauso šiai įmonei.
„Biokuro jėgainės adresas Zietelos g. 3, bet su margarino gamykla ji neturi nieko bendro. Šituo adresu įkurtos kelios įmonės. Tai labai didelė teritorija. Jėgainė priklauso visai kitai įmonei. Žinau, kad lyg priklauso bendrovei „Aliejaus investicijų projektai“. Tačiau tiksliai nežinau“, - kalbėjo įmonės darbuotojas.
Jis atskleidė, kad jėgainė veikti pradėjo šį rudenį. Vis dėlto jis teigė nežinantis, kodėl yra besiskundžiančių gyventojų, nes, vyro žodžiais tariant, artimiausi namai yra tik už maždaug pusės kilometro.
„Aš manau, natūralu, kad dūmija. Žmonės nori pigesnės šilumos, o dūmų nenori. Mes esam kaimynai, esam visiškai arti, bet nieko blogo nepastebim. Taip, dūmija, bet nereikia norėti, kad nieko nebūtų. Jei yra kaminas, tai jis ir dūmija“, - sakė pašnekovas.
Biokuro taršą neigia
Ką apie biokuro taršą mano jo tiekėjai? Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas sutiko, kad netoliese gyvenantiems žmonėms dūmai diskomfortą gal ir sukelia, bet, vyro teigimu, jie pavojaus nekelia. Pašnekovo manymu, labai maža tikimybė, kad iš biokuro jėgainių į aplinką patenka kenksmingų medžiagų, nes esą jos naudoja patikimas filtravimo sistemas.
„Teoriškai šiandien visos biokuro katilinės statomos su filtravimo sistema. Yra kietųjų dalelių nusodintuvai. Kitaip tariant, veikia tokia filtravimo sistema, kuri turėtų neleisti išeiti kietosioms dalelėms. Šiandien biokuro deginimo technologijos yra pažangios. Didesnių problemų už kitus taršos šaltinius niekaip negali būti“, - GRYNAS.lt kalbėjo pašnekovas.
Jis pripažino, kad biokuro jėgainių dūmai esant žemam slėgiui gali telktis pažeme, tačiau palyginti su individualių namų tarša, katilinės aplinkai kenkia mažiau.
„Natūralu, kad bet koks kuras dūmą leidžia. Jeigu žemas slėgis, tam tikras poveikis jaučiasi. Bet tai negali būti didžiulė problema. Jie (dūmai – red. past.), be abejo, nėra pavojingi, kadangi tai neiškastinio kuro dūmai. Šis kuras neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Deginame kurą, kuris paimamas nuo žemės paviršiaus, kuris užauga sugerdamas CO2. Taip sukasi amžinas ratas. Daugiausia problemų sukelia privatūs namai. Pažiūrėkite į Žvėryną, Šnipiškes, Aleksotą, Vilijampolę“, - į didelę individualių namų taršą dėmesį atkreipė R. Lapinskas.
Nepaisant to, pašnekovas teigė suprantantis gyventojų nusiskundimus ir laikėsi nuomonės, kad bet kokias katilines geriau įrenginėti užmiestyje.
Per aukštais kaminais piktnaudžiauti negalima
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas biokurą įvertino ne taip optimistiškai kaip LITBIOMA prezidentas. Anot jo, palyginti su dujomis, jį kūrenant išskiria daugiau kenksmingų medžiagų.
„Jeigu lyginti su dujomis, aišku, kad biokuras artimesnis angliai. (Išsiskiria – red. past.) kietųjų dalelių ir sieros dioksido. Lyginant su gamtinėmis dujomis, tai yra papildomi dalykai. CO, aišku, visi išmeta. Kaip jį gražiai bevadintum, bet tai yra kietasis kuras“, - sakė specialistas.
Nuo dūmų kenčiantys gyventojai, pašnekovo teigimu, turėtų kreiptis į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą. Jo žodžiais tariant, ar į aplinką neišskiriamos kenksmingos medžiagos, patikrinti yra labai lengva.
Kamino aukštis, D. Perkausko teigimu, priklauso nuo sudeginamo kuro kiekio. Tačiau be reikalo statant pernelyg aukštus kaimus paaštrinamos globalios taršos problemos:
„Jeigu labai aukštas kaminas, koncentracija bus mažesnė, o sklaida didesnė. Nereikia pamiršti, kad tada dalis taršos tenka tolimiesiems pernešimams. Taip mes prisidedame prie pasaulinės taršos“, - sakė Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas.
Vis dėlto jis sutiko, kad biokuro jėgainių taršą stabdo patikimos filtravimo sistemos. Todėl pašnekovo įsitikinimu, kur kas daugiau problemų kelia kietuoju kuru savo individualius namus šildantys žmonės.