Vilniaus kaminų dūmams prasklaidyti - beveik 21 mln. litų

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė, kad į Vilniaus termofikacinių elektrinių taršos mažinimo priemones iki 2017 metų būtų investuoti 20,9 mln. litų. Europos komisija Lietuvai nustatė pereinamąjį laikotarpį, per kurį pasiekti, kad sostinės jėgainės išmetama tarša neviršytų Europos Sąjungos direktyvoje numatytų reikalavimų. Pirmasis terminas būtų baigęsis 2016-aisiais metais ir investicijoms būtų reikėję 72 mln. litų. Kadangi nebuvo rasti būdai, kaip greitai sumažinti jėgainių taršą, EK pratęsė šį terminą iki 2020-ųjų.

Šią sumą į Vilniaus elektrinės Nr. 2 rekonstrukciją investuoti planuoja bendrovė „Vilniaus energija“. Likusią sumą, reikalingą pabaigti Vilniaus elektrinės Nr.2 ir rajoninės katilinės Nr. 8 rekonstrukciją, skirtų bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“. Planuojama, kad tam būtų skirti 51,6 mln. litų.

Citata

Jeigu 2010 metais Vilniaus miesto taryba būtų pritarusi siūlomam planui, visos Vilniaus termofikacinės elektrinės būtų rekonstruotos ir pritaikytos kūrenti biokurą bei šilumos kaina galėjo būti apie 20 proc. mažesnė.

Tai reiškia, kad Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 ir rajoninė katilinė Nr. 8 palaipsniui turės būti pritaikytos prie naujų aplinkosaugos reikalavimų iki 2020 metų.

Vilniaus miestas ne tik išvengs baudų už ES reikalavimų nevykdymą, bet ir turės ilgesnį terminą termofikacinėms elektrinėms atnaujinti bei išskaidyti planuojamas investicijas.

Sprendimų vilkinimas atsirūgsta aukštesne šilumos kaina?

Europos komisija 2013 m. gruodžio 12 dieną suteikė pereinamąjį laikotarpį išnagrinėjusi ir patvirtinusi bendrovės „Vilniaus energija“ dar 2010 metais parengtą taršos mažinimo ir kuro konversijos planą.

2010 metais „Vilniaus energija“ parengtą Vilniaus šilumos ūkio plėtros planą, kaip sudėtinę Lietuvos plano dalį, 2012 metų gruodį Europos Komisijai pateikė Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija, siekdama, kad šalies energetikos įmonėms nuo 2016 metų iki 2020 metų būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, skirtas įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvoje numatytus taršos mažinimo reikalavimus.

Jeigu 2010 metais Vilniaus miesto taryba būtų pritarusi siūlomam planui, visos Vilniaus termofikacinės elektrinės būtų rekonstruotos ir pritaikytos kūrenti biokurą bei šilumos kaina galėjo būti apie 20 proc. mažesnė, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime. Skaičiuojama, kad Vilniuje daugiau nei 70 proc. šilumos būtų pagaminta kūrenant biokurą, šiandien iš biokuro pagaminama tik 11 proc. šilumos.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2010 metais patvirtintą direktyvą dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), nuo 2016 m. sausio 1 d. dideliems kurą deginantiems įrenginiams įsigalios naujos, daug griežtesnės išmetamų į aplinkos orą teršalų ribinės vertės.

Tačiau, nors nustatytas pereinamasis laikotarpis, Vilnius neatleidžiamas nuo prievolės laikytis Direktyvos 2010/75/ES nuostatų dėl teršalų, išmetamų iš atskirų kurą deginančių įrenginių, kuriems taikomas planas, taip pat kitų Europos Sąjungos aplinkosaugos teisės aktų.