Sako, kad laikinas uždraudimas niekam nepakenktų
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia prie Vingio parko įvažiavimo iškabinusi ženklą, vairuotojus įspėjantį, kad kelyje gausu varlių, todėl greitį būtina apriboti iki 20 km/val. Savo ruožtu antradienį Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete susirinkę mokslininkai, gamtininkai ir verslininkai diskutavo, kaip įtikinti savivaldybę, kad greičio ribojimo ženklo maža ir jis neišgelbės varlių gyvybių.
Jų manymu, tinkamiausias sprendimas mėnesiui uždrausti automobilių eismą Vingio parke ir jį atnaujinti tik po balandžio 20-osios. Jie teigia, kad toks sprendimas nesuvaržytų niekieno teisių, nes veikiančių kavinių ir kitų lankomų objektų tuo metu Vingio parke nėra, o specialusis transportas į estradą ar botanikos sodą gali patekti iš Čiurlionio gatvės. Tokio sprendimo prašoma iš Vilniaus mero ir apeliuojama į šeimų gerovę, nes išėjusios šeimos su vaikais pasivaikščioti į Vingio parką priverstos stebėti ant kelio suvažinėtus varliagyvius ir ežius.
„Kalbėjausi su mokytoja iš Jono Basanavičiaus progimnazijos - Vilma Gudynienė (ji ne pirmus metus prisideda ne tik pati, bet ir skatindama moksleivius padėti gelbėti Vingio parko migruojančius varliagyvius - red. past.), ji sakė, kad rinko parašus, kad iš viso eismas būtų ten uždraustas. Jie bendravo su Saugomų teritorijų tarnyba, buvo kalbėta su Vingio parko direktoriumi, jiems pasakė: kadangi šalia Vingio parko statomas prekybos centras, po dviejų metų jau jį pabaigus, ten turėtų būti ir aikštelė ir eismas toje gatvėje bus išvis uždarytas. O šiemet bus tik eismo apribojimas ženklais“, - situaciją trumpai nupasakojo Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros laborantas, Lietuvos herpetologų draugijos atstovas Tadas Bujanauskas.
„Pernai buvo apsauginė tvorelė, bet praktiškai, kaip ją bestatytum, šimtu procentų ji neapsaugo varliagyvių. Juo labiau, kad niekas nesikėsina į jokį verslą, niekas niekam nežada pakenkti – tiesiog mes, turėdami tokį stebuklą mieste, viduryje miesto turėdami tokią laukinę gamtą, turime išlaikyti žmogiškumo egzaminą, kodėl turime tuos varliagyvius trinti? Kitas momentas – žmonių, kurie valdo miestą, ekologinis mąstymas. Oras atšilo, ta gatve vaikšto masės – mamos su vaikais, vaikai dviratukais važinėja, sportininkai bėgioja, nėra ko ten važiuoti automobiliais! Jeigu reikia patekti specialiam transportui, aptarnaujančiam, jis gali atvažiuoti iš Čiurlionio gatvės“, - aiškino gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Varlė šokuoja lėčiau nei 20 km/ val.
„Jie (savivaldybė – red. past.) pakabino ženklą, kuris iš tikrųjų negalioja „Atsargiai – varlės“ ir uždėtas mažytis ženkliukas "20", kad apribojamas greitis”, - piktinosi susirinkime dalyvavęs aktyvus pilietis, verslininkas Virginijus Opulskis. Jam iškart pritarė ir S. Paltanavičius: „Varlė šokuoja lėčiau negu 20 km/ val.”.
Gamtininkas S. Paltanavičius atsiminė prieš keletą metų viešėjęs Kopenhagoje, kur norėta pasisemti patirties, kaip kitos šalys sprendžia varlių migracijos per kelius problemą.
„Kopenhagoje tarp namų po žmonių takais yra įrengti takai, praėjimai būtent varliagyviams. Padaryti tokie kaip du aukštai, sukeltas grindinys – apačioje jos gali šokuoti, o viršuje – vaikšto žmonės. Žinoma, tai kainuoja“, - pasakojo gamtininkas.
Anot jo, yra žmonių, kurie sako, kad varlės gali šokuoti kur nors kitur, tačiau tai ne visai tiesa. Anot S. Paltanavičiaus, net ir nusausinus melioracijos vietas, varlės dar trisdešimt metų keliauja į tas pačias vietas, migracijos keliai yra genetiškai paveldimi ir perduodami iš kartos į kartą.
Akcentuoja apsaugos svarbą
Mokslininkai pastebi, kad kasmet Vilniaus Vingio parke iš žiemaviečių
Neries upėje į veisimosi vietas migruoja pievinės ir smailiasnukės
varlės. Ši varliagyvių grupė dar vadinama rudosiomis varlėmis.
Smailiasnukė varlė yra įtraukta į antrą Berno konvencijos priedą, bei į
Europos sąjungos buveinių direktyvos IV priedą, Pievinė varlė yra
įtraukta į Europos sąjungos buveinių direktyvos V priedą.
Smailiasnukės ir pievinės varlės yra aptinkamos daugiau nei 20 Europos šalių. Ir daugiau nei du trečdaliai jų imasi priemonių norėdamos apsaugoti šias amfibijas.
Tyrimai vakarų Europos šalyse rodo, kad kelio užtvėrimas leidžia išsaugoti beveik 100% migruojančių amfibijų. Kelio ženklais apsaugoma tik kiek daugiau nei 50% migruojančių per kelią gyvūnų.Toks skaičius tik parodo, kad vos ne kas antras migruojantis varliagyvis būtų pervažiuotas.
Verkių ir Pavilnių parkų direkcijos varles saugo jau kelintus metus. Ribiškėse (priklauso parko teritorijai) šiuo metu baigiama statyti tuneliai po keliu kuriais gali migruoti varlės. Taipogi parke jau kelinti metai amfibijų migracijos taškuose statomos tvorelės, kurios sustabdo migruojančius varliagyvius ir leidžia juos saugiai perkelti per kelią.
Kelia klausimą, kodėl per renginius uždraudžia, o dėl varlių negali
Diskusijos dalyviai tarėsi, kokie argumentai paveiktų savivaldybę, kad eismas į Vingio parką automobiliais bent dvi savaites, per intensyviausią varlių migraciją, būtų draudžiamas.
Verslininkas V. Opulskis iškėlė retorinį klausimą, kodėl kai vyksta masiniai renginiai Vingio parke, savivaldybė automobilių eismą uždraudžia, o siekiant išsaugoti varles, to padaryti trumpam laikui negali: „Pavyzdžiui, kai vyksta renginiai ir ateina tūkstančiai žmonių, nė vienam automobiliui neįleidžia įvažiuoti į Vingio parką. Ir visi suranda, kur statyti.“
Ketvirtadienį savivaldybėje bus organizuojamas susitikimas su gamtininkais ir mokslininkais bei skelbiamas galutinis sprendimas, ar automobilių eismas Vingio parke iki balandžio mėnesio 20 d. bus draudžiamas, ar bus nuspręsta palikti tik greičio apribojimo ženklą.