XXI amžiaus vergystė

„Nors, atrodo, esame XXI amžiuje, vergystė vis dar egzistuoja, - „Žinių radijo“ laidoje „Atsakingi už gamtą“ teigė Lietuvos vartotojų instituto atstovas Tomas Taškauskas. - Tai yra ekonominė vergystė. Ir dažniausiai tokiais santykiais yra pagrįsta išsivysčiusių ir besivystančių šalių prekyba.“

Išsivysčiusiose šalyse minimali produkto savikaina arba kaina turi ribas. Sukurta, veikianti, prižiūrima teisinė sistema daugiau mažiau užtikrina minimalias pragyvenimui reikalingas pajamas, saugias darbo sąlygas. Be to, įmonėms taikomos įvairios taršos apmokestinimo priemonės, tad saugoma ir mus visus supanti gamta.

Tačiau skurdžiose besivystančiose šalyse situacija skiriasi. Ir ne šiek tiek. Didžiulė besivystančių šalių ekonominė priklausomybė nuo stambių užsienio korporacijų, nelegalių grupuočių įtaka regionuose, korupcija valdžioje sudaro sąlygas išgauti žaliavas ar gaminti produktus nepalyginamai mažesnėmis sąnaudomis. Gausiomis gamtos gėrybėmis apdovanotos besivystančios šalys po „šaunaus“ bendradarbiavimo lieka ne tik tuščiomis kišenėmis, bet ir su plačiomis užterštomis teritorijomis, sveikatos problemų turinčiais gyventojais.

T. Taškauskas

Yra sąžiningos prekybos priemoka, kad ūkiai ir darbininkai, kurie priklauso „Fair Trade“ sistemai, galėtų gautą papildomą priemoką investuoti į savo bendruomenės gyvenimą, pavyzdžiui: statyti mokyklas, tiesti kelius, kasti šulinius.

Sąžiningos prekybos (angl. „Fair Trade“) judėjimas

Jau prieš kelias dešimtis metų prasidėjęs „Sąžiningos prekybos“ judėjimas su vartotojų pagalba bando spręsti įsišaknijusias besivystančių šalių problemas. 

„Fair Trade“ sistema - tai judėjimas, kuris bando kurti alternatyvą šioje prekybos sistemoje ir spręsti tokias problemas kaip per mažas ir nestabilus atlyginimas, nesaugios darbo sąlygos tiek sveikatai, tiek įdarbinimo prasme (...). Vienas iš principų (kuriuo vadovaujasi sąžiningos prekybos organizacija, - red. past.) yra saugoti gamtą: tvariai naudoti išteklius, mažinti atliekų skaičių, naudoti kuo mažiau agrochemikalų, jeigu kalbame apie žemės ūkį, taip pat jokių genetiškai modifikuotų organizmų“, – teigė T. Taškauskas.

Sąžiningos prekybos organizacija licencijuoja besivystančiose šalyse esančius ūkius, įmones, tuo užtikrindamos, jog jos atitinka sąžiningos prekybos standartus: legaliai samdomi darbuotojai, nemažesnis nei minimalus atlygis už darbą, saugios darbo sąlygos, jokios diskriminacijos, nedirba vaikai iki 15 metų, darbuotojams sukurta galimybė jungtis į nepriklausomas organizacijas, kurios atstovautų jų interesus, įmonės veikla ar ūkiai vystomi siekiant nuolat mažinti neigiamą poveikį gamtai ir t. t.

Sąžininga kaina

Licencijavus ūkį, sąžiningos prekybos organizacija atstovauja gamintoją bei padeda jam surasti pirkėjų, kurie už produktus sutiktų mokėti sąžiningą kainą, t. y. kainą, kuri padengtų ir tiesiogines (darbuotojų darbo užmokesčiai ir pan.), ir netiesiogines (gamtos išteklių saugojimas) veiklos sąnaudas bei, žinoma, duotų pelno.

Taip pat licencijuotai įmonei mokama ir papildoma kasmetinė priemoka, kuri įmonės darbuotojų valia išleidžiama miestelio bendruomenės poreikiams.

„Tai yra sąžiningos prekybos priemoka, kad ūkiai ir darbininkai, kurie priklauso „Fair Trade“ sistemai, galėtų gautą papildomą priemoką investuoti į savo bendruomenės gyvenimą, pavyzdžiui: statyti mokyklas, tiesti kelius, kasti šulinius. Pas mus tai atrodo savaime suprantama, nes tuo rūpinasi savivaldybės. Yra šalių, kur tai nėra savaime suprantama“, – teigė Tomas Taškauskas.

Pelno perskirstymas

Kaip pavyzdį, kokie gali būti Sąžiningos prekybos judėjimo rezultatai, T. Taškauskas pateikė situaciją bananų ūkiuose: „Bananų ūkiuose, jeigu tu esi įprastinės prekybos sistemoje, darbuotojai gauna apie 6% bananų kainos, kurią sumokame prekybos centre, plantacijos savininkas gauna apie 16%, o visa kita tenka tarpininkams ir perpardavinėtojams.

T. Taškauskas

Vienas iš principų (kuriuo vadovaujasi sąžiningos prekybos organizacija, -

red. past.

) yra saugoti gamtą: tvariai naudoti išteklius, mažinti atliekų skaičių, naudoti kuo mažiau agrochemikalų, jeigu kalbame apie žemės ūkį, taip pat jokių genetiškai modifikuotų organizmų.

„Fair Trade“ sistemoje dvigubai daugiau – apie 40% tenka plantacijų savininkams ir jų darbuotojams. Taigi yra išlošiama, nes yra šiek tiek sutrumpinama prekybos ir perpardavinėtojų grandinė, tad didesnė kainos dalis atitenka besivystančių šalių gamintojams,” - kalbėjo pašnekovas.

Sąžiningos prekybos organizacijos ženklu pažymėtų prekių galima rasti ir Lietuvoje. Dažniausiai tai kava, cukrus, prieskoniai ar jau minėti bananai. Šis ženklas liudija, kad prekės gamintojas atitinka sąžiningos prekybos standartus.

Pasitikėti sertifikavimu ar ne - spręsti mums. Bet kol kas tai bene vienintelis didelio masto judėjimas, siekiantis sumažinti skurdžių besivystančių šalių gamintojų ir darbuotojų išnaudojimą.

Laida „Atsakingi už gamtą“ transliuojama pirmadieniais 11.05 val.

Visą šios laidos įrašą galite išgirsti ČIA.