Žalia šviesa saulės baterijoms ant stogų

Antradienį Seime buvo uždegta žalia šviesa saulės jėgainių diegimui ant gyventojų namų stogų su galimybe turėti dvipusę apskaitą. Už tokį pasiūlymą balsavo 74 Seimo nariai, 7 susilaikė, 0 pasisakė prieš. Vis dėlto saulininkams džiaugtis dar per anksti. Balsavimo metu buvo paprašyta Vyriausybės išvados dėl projekto. Tai gali užtrukti iki keturių savaičių, tačiau tuo metu kaip tik baigsis pavasario sesija ir labai tikėtina, kad sprendimas bus perkeltas į rudenį.

Negaus 1,8 mln. Lt pajamų

Kaip GRYNAS.lt teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Seimo narys Algimantas Salamakinas, saulės jėgainių statytojai diegti saulės baterijas ant stogų būtų galėję jau nuo liepos pirmos dienos, tačiau dėl paprašytos Vyriausybės išvados procesas kiek pristabdomas.

„Vyriausybė turi keturias savaites pagal statutą. Gali ir nepriimti, tada teks kelti į rudenį. Atseit įstatymas pakito nuo to, kuris buvo pateiktas, tačiau įstatymai nuo pateikimo visada pakinta, jie tobulėja komitetų svarstymuose ir kitur. Dėl to jis (Jurgis Razma – red. past.) ir paprašė Vyriausybės išvados“, - įvykusi balsavimą Seime komentavo A. Salamakinas.

Anot jo, Vyriausybė kartais tokius klausimus svarsto ir mėnesį ar du, todėl labai tikėtina, kad panašus likimas laukia ir saulės jėgainių.

Jeigu Vyriausybės išvada vis dėlto būtų teigiama, tai reikštų, kad saulės jėgainėms iki 10 kilovatų galios būtų taikoma dvipusė apskaita: „Jeigu gaminama elektra, ji naudojama sau, o perteklinė atiduodama skirstomiesiems tinklams. Po to eina užskaitymas, ar daugiau sunaudota, ar atiduota“, - paprastai dvipusės apskaitos esmę nusakė A. Salamakinas.

Skirstomieji tinklai dėl dvipusės apskaitos gali negauti apie 1,8 mln. litų pajamų. Tai yra ta suma, kurios nemokės saulės jėgainėmis sau elektrą gaminantys vartotojai.

„Perkėlimo (ant kitų vartotojų pečių – red. past.) nebus. Bet kiekvienas elektros vartotojas, kuris perka elektrą iš LESTO, moka VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos mokestis - red. past.) Toks mokestis nebus mokamas tų žmonių, kurie pasistatys sau saulės jėgaines, dėl to kitiems vartotojams tai sudarys 0,001 cento”, - aiškino Aplinkos komiteto pirmininkas.

„Naujo dviračio neišrandame, Europos valstybėse tokia sistema veikia. Bet ir ten, ir čia - skirstomieji tinklai tam priešinasi, nieko naujo“, - teigė A. Salamakinas.

Atsarga gėdos nedaro

Seimo narys Jurgis Razma, asmeniškai paprašęs Vyriausybės išvados dėl balsuoto projekto, GRYNAS.lt aiškino tai darantis iš atsargumo, kad nebūtų pakartota ankstesnė patirtis (kuomet 2012-2013 metais kilo saulės elektrinių bumas – red. past.).

„Turime skaudžių pamokų su saulės energetikos teisiniu reglamentavimu, kai praėjusioje kadencijoje nemažiau aistringai kaip dabar A. Salamakinas ir kiti Seimo nariai šitą patį įstatymą, kurį dabar mes keičiame, teikė ir siūlė nepaisyti Vyriausybės pozicijos. Tie, kurie manė šiek tiek kitaip ir abejojo, buvo apšaukti „Gazprom“ advokatais. Paskui matėme, kokios paaiškėjo finansinės pasekmės, kai Kainų komisija nustatė saulininkams labai palankų tarifą (elektros supirkimo – red. past.), reikėjo ieškoti išeičių. Apsidrausdamas, kad neliktų kokios nors spragos, manau, tikrai nepakenks, kad prieš priėmimą Vyriausybė pateiks savo išvadą“, - aiškino J. Razma.

Anot jo, yra galimybė Vyriausybėje šio klausimo apsvarstymą paspartinti, dėl to gali kreiptis ir pats A. Salamakinas. „Jeigu jis (A. Salamakinas – red. past.) nori, kad būtų priimta iki liepos pirmos, yra visos galimybės“, - tikino Seimo narys.

Jeigu Vyriausybė įstatymo projektui neturės pastabų, papildomo balsavimo organizuoti Seime nereikės. Jeigu turės, gali vykti papildomos diskusijos. Tačiau, kaip aiškina J. Razma, šis jo žingsnis yra tik kaip papildomas saugiklis pasitikrinti, kokios nuomonės yra Vyriausybė ir ar nuomonė su Seimo narių daugumos sprendimu sutampa.

„Tai yra normalus siūlymas, kai yra tokie projektai, kurie susiję su finansais ir pakankamai dideliais finansais, siekiančias milijonines sumas. Ko gero, būtų normaliau, kad apskritai tokius projektus teiktų Vyriausybė, bet kadangi tai yra Seimo narių iniciatyva, atsiklausti Vyriausybės nuomonės visada yra pravartu“, - teigė J. Razma.

Anot jo, net jeigu Vyriausybė įstatymui nepritartų, jos nuomonė neįpareigoja Seimo narių būtinai į ją atsižvelgti. Paklaustas, ar pats asmeniškai pritaria dvipusės apskaitos sistemos įsigaliojimui, teigė palaikantis pačią idėją, tačiau norintis būtų tikras, kad nepasikartotų praeities klaidos.

„Lesto“ atstovas: elektros vartotojai mokėtų daugiau už elektrą

Skirstomųjų tinklų bendrovė „Lesto“ savo ruožtu sako iš esmės neprieštaraujanti dvipusės apskaitos kūrimo idėjai, tačiau atkreipia dėmesį, kad saulės jėgainių plėtra gali pabranginti elektrą didžiajai daliai Lietuvos gyventojų.

„Naujos sistemos kūrimas visų pirma turi prisidėti prie visuomenės interesų tenkinimo, o gaunama nauda ir kaštai turėtų būti paskirstomi, subalansuojant visų suinteresuotų šalių interesus ir neišskiriant vienos grupės. Atsižvelgiant į tai, bendrovė siekia atkreipti dėmesį į neįvertintas projekto rizikas, kurios gali duoti visiškai priešingą efektą – prisidėti prie elektros pabrangimo didžiajai daliai Lietuvos gyventojų“, - situaciją komentavo „Lesto“ Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas.

Anot jo, įstatymo projekte pasiūlyti elektros energijos mainai – nėra lygiaverčiai. Gaminantis vartotojas į elektros tinklą atiduoda tik energiją, o iš tinklo atgal gauna elektros energijos transportavimo tinklais paslaugas. „Vertinant siūlomą mainų schemą finansiškai, gaminantis vartotojas atiduotų „Lesto“ tik produktą (pagamintą ir į tinklus atiduotą elektros energiją) vertą 16 ct/kWh be PVM, o iš „Lesto“ gautų produktą (elektros energiją) su persiuntimo paslauga, kurių vertė apie 38 ct/kWh be PVM. Susidaro kainų skirtumas arba nauda, kurią nepagrįstai gautų tokie gaminantys vartotojai“, - paaiškina R. Kiaulėnas.

Taip pat, pasak „Lesto atstovo, lieka visiškai neaišku, kodėl gaminantys vartotojai nemokėtų persiuntimo paslaugos kainos ne tik už savo pasigamintą ir iš karto sau suvartotą elektros energiją, bet ir už likusį elektros energijos kiekį, kurį jie suvartotų iš elektros tinklo. „Tai reiškia, kad nors tokie gaminantys vartotojai naudojasi elektros tinklų infrastruktūra kaip ir visi likusieji elektros vartotojai, tačiau už šios infrastruktūros išlaikymą nemoka ar susimoka dalinai. Tokiu būdu persiuntimo paslaugos (įskaitant ir VIAP) sąnaudos yra nepadengiamos ir našta (iki 2 mln. Lt kasmet) būtų perkeliama visiems likusiems elektros vartotojams, kurie būtų priversti mokėti daugiau už elektros energiją“, - komentavo R. Kiaulėnas.

Veikia užsienyje, bet neatleidžia nuo mokesčių

„Lesto“ atstovų teigimu, dvipusės apskaitos schema veikia jau dabar, be jokių papildomų teisės aktų. Bendrovė sako turinti klientų, kurie yra įsirengę saulės fotovoltines elektrines ir naudoja elektros energiją savo poreikiams, o perteklinį likutį parduoda tinklui už rinkos kainą. „Tiesa, tokių vartotojų-gamintojų nėra daug, nes veikianti schema nėra finansiškai patraukli. Todėl nusprendus skatinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą savo reikmėms, daug racionaliau būtų svarstyti apie jau dabar naudojamų skatinimo schemų panaudojimą ar tobulinimą (pvz. skatinti per dalinį investicijų finansavimą ar suteikti skatinamąjį supirkimo tarifą)“, - siūlė R. Kiaulėnas.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nors dalyje Europos šalių dvipusės apskaitos sistema veikia, ne visur ji vertinama vienodai. Pavyzdžiui, Danija dėl šio modelio trūkumų netgi spėjo jo atsisakyti. „Lesto“ žiniomis, nei vienas šių modelių neatleidžia gaminančio vartotojo nuo tinklų infrastruktūros išlaikymo.

Vyriausybės išvadų prašymas - politinis žaidimas

Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentas Ruslanas Sklepovičius antradienio balsavimą Seime ir prašymą Vyriausybei pateikti išvadą vadina politiniu žaidimu ir sako manantis, kad ilgalaikėje perspektyvoje elektra vartotojams turėtų ne brangti, o kaip tik atvirkščiai - pigti.

„Sunku suvokti, kodėl Seime keliamos emocijos dėl šio įstatymo papildymo. Jame Seimo Aplinkos apsaugos komitetas sudėjo visus įmanomus apribojimus ir priėmė griežtesnį reglamentavimą, nei siūlė energijos gamintojų asociacijos. 

Komitetas numatė, kad tokias saulės elektrines galės statytis tik privatūs asmenys, elektrinė negalės būti didesne nei 10 kW galingumo, o visų tokių saulės elektrinių galės bus pastatyta ne daugiau kaip 10 MW. Visos šios mažos elektrinės pagamins iki 10 mln. kWh per metus, kas sudaro 0,1% (dešimtadalį procento) nuo Lietuvoje suvartojamos elektros. Su tokiais ribojimais plėtra bus tikrai subalansuota. Todėl Vyriausybės išvados prašymas, mūsų vertinimu, yra politinis žaidimas ir laiko vilkinimas“, - savo nuomonę išdėstė R. Sklepovičius.

Anot jo, gyventojai, investavę į elektros gamybą, padės atpiginti elektrą kitiems sistemos dalyviams – kaip tik šią savaitę vėl biržoje elektra kainuoja brangiau, nei iš saulės pagaminta elektra, nes dieną ir vasarą trūksta elektros energijos, todėl smulkieji elektros vartotojai, tapę gamintojais, tik atpigintų elektrą biržoje, o tuo pačiu – kitiems vartotojams.