Ženklų daug, o žmogaus atmintis ribota
Nors Lietuvoje aplinkosauginis gaminių ženklinimas pradėtas taikyti prieš beveik dvidešimt metų, vartotojai iki šiol nelabai tokius ženklus skiria ir supranta, kodėl vieni ar kiti gaminiai taip žymimi. Gali būti, kad prie to prisideda ir ženklų gausa – kai ženklų daug, nėra sudėtinga tarp jų pasimesti ir susipainioti. Tai pripažįsta ir Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyriaus vedėja Milda Račienė.
„Manytina, kad dėl aplinkosauginių ženklų gausybės vartotojai gali neatpažinti visų ekologinių ženklų arba juos supainioti. Situaciją dėl ekologinių ženklų atpažinimo galėtų pagerinti didesnė informacijos sklaida, į aplinkosauginį ženklinimą orientuota reklama ir kartu Valstybės skatinimas rinktis aplinkai ir žmonių sveikatai naudingus produktus“, - teigė specialistė.
„Aplinkosauginis ženklinimas - tai tų gaminių ar paslaugų, kurie yra mažiau žalingi aplinkai ir žmonių sveikatai nei kiti tos pačios grupės produktai, sertifikavimas. Ekologinių ženklų naudojimas yra lengviausias aplinkos apsaugos kriterijų taikymo būdas. Ekologiniai ženklai padeda identifikuoti prekes, kurios atitinka tam tikrus aplinkosauginius standartus. Vartotojai tokius produktus gali atpažinti iš ekologinio ženklo - grafinis simbolio, pateikto prekės etiketėje, reklamoje ar kt. Ženklinimas nėra privalomas, tai – gamintojų, importuotojų ar pardavėjų laisvas pasirinkimas. Kad gaminiai galėtų būti žymimi ekologiniais ženklais, jie turi atitikti tam tikrus nustatytus kriterijus“, - sakė M. Račienė.
Trijų kategorijų ženklinimas
Šiuo metu Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) išskiria trijų tipų aplinkosauginį ženklinimą.
ISO II tipas (viešieji, vienam požymiui skirti ženklai) – įmonių aplinkosauginiai pareiškimai, dažniausiai informuojantys apie kurį nors vieną produkto poveikio aplinkai aspektą, pvz., energijos vartojimo efektyvumą arba gamybą iš subalansuotu būdu išgautų žaliavų. Aplinkosauginiai įmonių pareiškimai dažnai vadinami pirmosios šalies ženklinimu, nes ženklo patikimumas nėra patvirtinamas nepriklausomos organizacijos (pvz., ,,Energy star“, Miškų valdymo tarybos (angl. Forest Stewardship Council (FSC)) arba bendro europinio miškų sertifikavimo (angl. PEFC) sistemos ženklai, Oko-Tex 100, 100+, 1000, ir kt.).
ISO III tipas – aplinkosauginės deklaracijos, suteikiančios kiekybinės informacijos apie produktus dažniausiai indeksų ar rodiklių forma. Deklaracijose tik pateikiama informacijos apie pagrindinius poveikius aplinkai, o teisė vertinti gaminio kokybę aplinkos apsaugos požiūriu paliekama vartotojui. Šie ISO III tipo ženklinimą atitinkantys ženklai yra vadinamieji ,,žalieji“ ženklai (pvz., ,,Eko“, ,,Bio“, ,,Ekologiškas“ ir pan. pavadinimai), kuriuos deklaruoja pats produkto gamintojas ar paslaugos tiekėjas. Tačiau produkto atitikimo ekologiniams reikalavimams nėra įvertinusi trečioji nepriklausoma šalis.
ES ekologinį ženklinimą turi tik dvi Lietuvos įmonės
Lietuvoje už ES ekologinio ženklo suteikimą yra atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra. Nors yra numatyti aiškūs kriterijai, kuriuos atitinkanti organizacija, gali kreiptis su prašymu jai suteikti ekologinį ženklą jos produkcijai, tai realiai yra įgyvendinusios vos dvi Lietuvos įmonės - ,,Grigiškės“ yra gavusios ekologinį ženklą plonojo popieriaus produktams, o „Naujoji Ringuva“ - skalbinių plovikliui, rankomis plaunamam indų ploviklių ir grindų plovikliui.
„ES ekologinis ženklas taikomas prekėms ir paslaugoms, išskyrus medicininius produktus, veterinarijos tikslams naudojamus preaparatus ir maisto produktus. ES ekologinis ženklas gali būti suteiktas tokioms produktų grupėms ir paslaugoms, kurios atitinka konkrečioms paslaugų grupėms ir/ar paslaugoms nustatytus ekologinius kriterijus. Šiuo metu ES ekologinis ženklas gali būti suteiktas 31 produktų grupei ir 2 paslaugoms (turistų apgyvendinimo paslaugos ir stovyklaviečių paslaugos) t.y. tokiam skaičiui produktų grupių yra nustatyti ekologiniai kriterijai“, - aiškino M. Račienė.
ES ekologinio ženklo suteikimas yra laisvanoriškas ir įmonė, siekiant tokį ženklą gauti, turi pateikti paraišką Aplinkos apsaugos agentūrai. Paraiškoje turi būti pateikta informacija (dokumentai ir duomenys), įrodanti, kad produktas atitinka konkrečiai produktų grupei nustatytus ekologinius kriterijus. Aplinkos apsaugos agentūra nagrinėdama paraišką tikrina produktų atitikimą nustatytiems kriterijams. Jei produktas atitinka nustatytus ekologinius kriterijus, yra pasirašoma sutartis tarp ES ekologinio ženklo naudotojo ir Aplinkos apsaugos agentūros bei suteikiamas ES ekologinis ženklas. ES ekologiniu ženklu galima žymėti tik tuos produktus, kurie yra nurodyti sutartyje.
O kokia iš to nauda?
Tai, ko gero, vienas pagrindinių klausimų, kuriuos sau užduoda tiek gamintojas, svarstydamas, ar jam apsimoka teikti paraišką ir savo produktus puošti specialiu ženkliuku, tiek ir vartotojas, norėdamas tokio ženklo prekę įsigyti ir svarstydamas ar ji perka didesnių išlaidų.
Darant mažesnį poveikį aplinkai per visą gaminių būvio ciklą kartu daromas ir mažesnis visos pramonės poveikis aplinkai globaliu mastu, nes mažėja tarša į orą ir vandenį, mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir kartu klimato kaitos pokyčiai, racionaliau panaudojami ištekliai. Taigi, aplinkosauginis ženklinimas t.y. darnaus vystymosi ir taršos prevencijos kelias naudingas tiek gamintojui, tiek vartotojui, tiek aplinkai.
„Kiekvienam iš mūsų tai naudinga, nes mes naudojame produktus, kuriuose yra mažiau pavojingų medžiagų, jie saugūs mums ir mūsų sveikatai, taip pat tokiu būdu prisidedame prie mūsų planetos apsaugos“, - įsitikinusi M. Račienė.
GRYNAS.lt, norėdamas prisidėti prie aplinkosauginių ženklų populiarinimo ir jų atpažįstamumo visuomenės sąmonėje didinimo, pradeda straipsnių ciklą, kurio metu aprašys kiekvieną iš aplinkosauginių ženklų atskirai, analizuodamas, kokią pridėtinę vertę tiek gamintojui, tiek vartotojui, tiek ir aplinkai jis teikia.