Zenono istorija: ką daryti aptikus tokį kaip jis

Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė augina apuoką, kurį jai atnešė žmonės, radę savo sodyboje. Zenonu pakrikštytam paukščiui reikėjo pagalbos, tačiau jos reikia toli gražu ne kiekvienam rastam sparnuočiui.

Zenonas pas savo globėją pateko prieš tris savaites. Sužeistas jo sparnas jau sugijo, tačiau dar neleidžia skristi.

„Visų pirma, jį reikia maitinti kuo natūralesniu maistu. Jei to natūralesnio maisto nėra, tai yra, nėra pelės ar paukščio, tai reikia maitinti jautiena ar vištiena ir būtinai apvynioti kokiais nors plaukais – katino ar šuns – kad skranduke susidarytų nesuvirškintos liekanos ir jis galėtų jas atryti. Jei vištienos sparneliai, tai sumalti su visais kauliukais, nes jis turi visko gauti – ir kauliukų, ir plunksnų. Jei tik gryna mėsa, jis pasimirtų“, – apie Zenono mitybos subtilybes aiškina A. Žičkutė.

Iš pradžių ji buvo nutarusi, kad paukštį atiduos gyvūnų globos organizacijai Kaune, kadangi Zenonas buvo pasyvus ir atrodė, kad jam reikia gydymo. Tačiau jau nuvažiavus pusę kelio Zenonas ėmė spurdėti dėžutėje ir lesti.

Kaune jam būtų buvę ieškoma savanorių globėjų, o jų neatradus, pasak A. Žičkutės, paukštis galėjo būti ir užmigdytas. Paaiškėjus, kad Zenonas atsigavo ir gydymo jam nebereikia, A. Žičkutė pati ir tapo ta savanore.

Kartais apuokai pasivaikšto ir karstosi medžiais

Lietuvos miškuose gyvena dvi apuokų rūšys – Didysis ir Mažasis. Didysis apuokas Lietuvoje retas. Jis peri ant miško paklotės, todėl didžiausią grėsmę jam kelia ankstyvi bobausių grybautojai ir šernai.

Mažasis apuokas peri varninių paukščių apleistuose lizduose ir miškuose sutinkamas gana dažnai. Tiesa, miške radus apuoko jauniklį ne tik nerekomenduojama jo imti ar liesti, bet geriau jį apeiti ratu, nes kai kurios apuokų rūšys itin aršiai gina savo vaikus nuo prašalaičių.

„Prieš paimdamas paukštį turi rasti šimtą argumentų, kodėl tai turi padaryti. Argumentas, kad jis yra paliktas tėvų, yra visiškai neteisingas ir galima sakyti, kad tai netgi nesąmonė. Paukščiai labai rūpinasi savo vaikais. Jei net ant žemės randate jauniklį, tai nereškia, kad tėvai jį yra palikę“, – aiškina Remigijus Karpuška, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas.

Be reikalo paėmusiems netgi numatytos baudos

Pasak jo, apuokai ir pelėdos kartais palieka lizdus dar ne visiškai gerai mokėdami skraidyti ir tuomet dažnai keliauja žeme. Jaunikliai lipa į medžius, mokosi skristi.

„Įstatymas sako, kad laukinė gyvūnija turi gyventi gamtoje. Paimti į namus ir auginti kaip naminį paukštį yra draudžiama įstatymais. Už tai yra numatytos baudos. Jeigu randat paukštį, pirma pasižiūrėkit, ar jis sužeistas. Jei jis nesužeistas, palikite jį ten, kur jis yra. Jei akivaizdžiai matosi, kad jis sužeistas, tuomet reikia vežti pas veterinarą ir tuomet jau veterinaro verdiktas, ar jį auginti, ar paleisti – priklausomai nuo sužeidimo“, – teigia R. Karpuška.

Pasak jo, jei susidaro situacija, kad paukštį reikia auginti, nes jis pats negali skraidyti ir maitintis, tuomet reikia konsultuotis su gamtininkais specialistais.

Pasibaigus pomidorų sezonui A. Žičkutė Zenonui žada užleisti šiltnamį. Ji tikisi, kad paukštis grįš gyventi į gamtą. Jei taip nenutiks, Zenonas ne tik šią žiemą bet ir visą gyvenimą praleis su savo globėja.