Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Visagino savivaldybės agentūros pareigūnai, į pagalbą pasitelkę neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, vykdė žvejų mėgėjų patikrinimus.

Didžiausias dėmesys skirtas žvejų saugumui ant ledo. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta prievolė žvejams mėgėjams žvejojant ant ledo turėti smaigus. Juos privalo turėti visi žvejai, žvejojantys ant ledo, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių.

Sekmadienį vykusio reido metu patikrinti Ignalinos rajono ežerai: Skudutis, Varnys, Šaminis, Erzvėto, Lukošiškės, Tverečiaus, Svirkų, Asėko ir kiti. Ledo storis juose siekė nuo 7 iki 10 cm storio. Iš viso buvo patikrintas 71 žvejys mėgėjas.

Norėtume pasidžiaugti, jog didžioji dauguma žvejų laikėsi nustatytų taisyklių ir pareigūnai jiems priekaištų neturėjo. Tačiau būna, kad šaukštas deguto ir medaus statinę sugadina...

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad du žvejai neturėjo leidimo žvejybai, du neturėjo smaigų ir vienas viršijo leistiną skritulių kiekį. Pažeidėjams surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai ir nustatyta tvarka bus paskirtos nuobaudos.

Poledinė žūklė – žvejybos būdas, kai žvejai mėgėjai arba sportininkai žuvis iš po ledo gaudo avižėlėmis, blizgutėmis arba plūdinėmis meškerėmis. Tarp žvejų mėgėjų dar populiaru žiemos metu gaudyti plėšrias žuvis vėliavėlėmis arba skrituliais.

Žūklaujant ant ledo žvejai privalo laikytis atsargumo priemonių. Esant -10 °C temperatūrai vieną žmogų (sveriantį 100 kg) išlaiko ne plonesnis kaip 7 cm ledas. Patikimas ledas yra skaidrus ir žalsvo arba melsvo atspalvio. Jei ledas baltas (pieno spalvos) – jis nepatikimas. Grupę žmonių (-10 °C) išlaiko 15 cm ledas. Lengvąjį automobilį arba krovininį automobilį be krovinio išlaiko atitinkamai 26 ir 31 cm ledas. Pagal galiojančias taisykles ledu važinėti gali tik žvejybos įmonių bei aplinkos apsaugos agentūrų automobiliai.

Žvejojant ant pirmo ledo reikia su savimi turėti kirvį arba peikeną. Jais galima patikrinti ledo tvirtumą. Jei smogus peikena ledas prakertamas iš karto arba smūgio vietoje jis pradeda skilinėti ratais – toks ledas nepatikimas. Žvejybinėje dėžėje reikia turėti bent 10 metrų virvę su nedideliu svarmeniu. Toks įnagis yra pagrindinė gelbėjimosi priemonė galinti padėti įlūžusiam kolegai. Neturint atitinkamai paruoštos virvės, gelbstint įlūžusį draugą galima ištiesti šaką, pametėti kelis surištus šalikus arba diržus. Prie nelaimėn pakliuvusio kolegos geriau šliaužti atsigulus ant pilvo. Skandinavijos žvejai naudoja kitokią gelbėjimosi priemonę – du ant atskirų rankenų pritvirtintus smaigus, sujungtus virvute. Jie juos nešioja užsikabinę ant kaklo. Atsitikus nelaimei jais užsikabinama už ledo ir bandoma užšliaužti ant tvirtesnės jo dalies. Neturint tokių įrankių ir įlūžus, patartina nepanikuoti ir išskėtus rankas į šalis bandyti ropštis ant ledo atsigulus ant nugaros ir padedant sau kojomis.

Poledinės žūklės mėgėjai ir sportininkai neišsiverčia be kitų žvejybai reikalingų įrankių. Žiemos pradžioje esant plonam ledui eketės kertamos peikenomis, rečiau – kirviais. Jam sustorėjus eketės gręžiamos grąžtais. Iškirtus arba išgręžus eketę joje lieka nemažai smulkių ledo atplaišų. Kad netrukdytų žvejoti jos išgriebiamos samteliais. Poledinei žūklei reikia ir žvejybinės dėžės. Tai dažniausiai iš lengvo metalo arba nestoros faneros pagaminta stačiakampė dėžė, kurioje meškeriotojai laiko žiemines meškeres, samtelius, masalus bei pagautą žuvį. Kartu žvejyboje ji naudojama ir kaip kėdutė.