Sako, kad keliu niekas nevažinėja
„Šalia mūsų sodybos palei kelią kerta gražius, sveikus medžius, nors niekam jie netrukdo, o ir keliu beveik niekas nevažinėja“, - tokiu skundu su GRYNAS.lt redakcija pasidalino Ukmergės rajono Antatilčių kaimo gyventoja, menininkė Gitana. Moters teigimu, nei seniūnija, nei savivaldybė pagalbos rankos ištiesti nežada – medžius nukirs dėl šalia esančio kelio ir galimo pavojaus žmonių saugumui.
Savivaldybės atstovai savo ruožtu patikslina, kad ten net ne medžiai, o menkos vertės krūmynai ir sako nesuprantantys, kodėl vietiniai tam priešinasi. Juo labiau, kad jie kelia pavojų saugiam eismui. Tiek savivaldybė, tiek ir aplinkosaugininkai vietinius gyventojus bando įtikinti, kad labai svarbu užtikrinti saugią aplinką, o želdinius galima formuoti ir geriau parinktoje vietoje.
Menininkė Gitana pasakoja į sodybą Antatilčių kaime atsikėlusi prieš keletą metų ir šiuo metu turinti maždaug 20 ha sklypą, kuris ribojasi su keliu, palei kurį auga įvairūs medžiai – karklai, blindės, beržai.
„Nuo šio kelio yra atšakėlės, kurios veda prie upės, kita – kažkur per laukus, į kitą kaimą, bet ta atšakėlė yra nefunkcionali. Konfliktas įvyko dėl vienos iš atšakėlių. Sovietmečiu šis kelias pradėtas įrenginėti, buvo numatyta, kad Antatilčiai susisieks su Žemaitkiemiu. Pradėtas įgyvendinti projektas, padarytos sankirtos, padarytas kelias, pradėtas dengti žvyru, įrengta nedidelė to kelio atkarpa, gal koks penktadalis. Paskui dingo pinigai ir kelias liko neįrengtas“, - dėstė vietos gyventoja. Praėjo nemažai laiko ir kadaise pradėtas įrenginėti keliukas gražiai apaugo įvairiais medžiais, krūmais. Ir dabar, anot Gitanos, tuo keliuku praktiškai niekas ir nebevažinėja, jis yra nenaudojamas.
Nori, kad medžiai išliktų
Vietos gyventoja sutinka, kad įstatymų reikia paisyti ir kelius reikia prižiūrėti, tačiau ji teigė, kad visada reikia atsižvelgti į esamą situaciją, aplinkybes.
„Taip, keliukas yra valstybinėje žemėje, bet esmė yra paprasta – aš esu valstybės pilietė ir turiu interesą į keliuko pakelę, nes mūsų sodyba juosia pakelę. Mes savo rankomis pakelę tvarkydavome ir šienaudavome. Aišku, jeigu pamatydavau, kad sudygęs klevas lipa į kelio zoną, aš jį iškeldavau, jeigu ne – palikdavau. Sudygo įvairių medelių. Pakelėje sudygo blindės, beržai, yra viena eglutė. Tai yra mano pakelės medžiai – jie nėra galingieji ąžuolai, ar kokios palmės, bet jie yra... Mokslininkų teigimu, karklai yra ta rišamoji medžiaga, kuri sutvirtina šlaitus“, - tikino Gitana.
Kadangi tiek savivaldybei, tiek ir seniūnijai buvo išsakytas aiškus noras pakelėje suvešėjusius medžius išsaugoti, buvo sudaryta komisija. Moteris siūlė išspręsti keliuko saugumo klausimą kitomis alternatyvomis – galbūt ne kirsti medžius, o juos tik apgenėti ir pan. Tačiau atvažiavę savivaldybės atstovai konstatavo, kad esamus medžius pakelėje reikia iškirsti.
„Mes, menininkai, kreipėmės į Aplinkos ministeriją ir pasiūlėme taikyti alternatyvas, nes kirtimas nėra vienintelis būdas. Kada kelias beveik nėra naudojamas, reikia nustatyti, koks ten intensyvumas vyksta. Reikia atlikti stebėseną – per metus ten pravažiuoja kokios kelios mašinos“, - aiškino vietos gyventoja.
Savivaldybės atstovas: o kas jei kam nors apibraižytų automobilį?
Savo ruožtu Ukmergės rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas Algirdas Pečiulis GRYNAS.lt patvirtino, kad iš tiesų minimas kelias priklauso Žemaitkiemio seniūnijai, jai yra pavesta vykdyti šio kelio priežiūrą, tą ji ir stengiasi daryti. Tačiau susilaukia pasipriešinimo.
„Tie medžiai auga ant kelio sankasos šlaito. Tie, kurie vykdo viešuosius darbus, tuos medžius, kurie randasi kelio zonoje, kad negadintų kelio dangos, šalina. Anksčiau jų nešalino, nes neturėjo galimybių, visur reikalingi pinigai. Dabar du vietos gyventojai kategoriškai priešinasi, kad jie būtų pašalinti. Buvome ten nuvažiavę, buvo ir iš kelių policijos atstovas“, - aiškino A. Pečiulis.
Pasiteiravus, ar tiesa, kad tuo keliu niekas beveik nevažinėja, A. Pečiulis tikino, kad tai yra normalus seniūnijos kelias: „Kas būtų, jei taip visi žmonės pradėtų elgtis? Tarkime, jūs važiuojate su savo automobiliu ir jums nubraižo dažus ir jūs paduodate seniūniją į teismą, kad atlygintų jums nuostolius. Kitas dalykas, ten dar ir toks posūkis yra, o krūmai jį užstoja – ten net ne medžiai, o menkaverčiai krūmai. Sakau jiems: prisisodinkite savo pusėje, kiek tik norite medžių, bet kelio sankasa – kas kita“.
Vis dėlto, perklaustas, ar keliu automobiliai važinėja intensyviai, jis pripažino, kad keliukas praktiškai veda į laukus. „Juo naudojasi ir ūkininkai, ir vietiniai gyventojai. Nesakau, kad tai yra intensyvaus eismo kelias, tai vietinis seniūnijos kelias“, - sakė A. Pečiulis.
Anot jo, vietiniai gyventojai krūmų šalinti neleido ir pernai, todėl niekas nebuvo daroma. Šiemet situacija pasikeitė.
„Yra tvarka. Jeigu, tarkime, krūmai augtų bent už griovio, niekas jų neliestų. Bet kelio sankasoje neturėtų augti. Jie aiškina, kad neva krūmų šaknys sutvirtina kelio dangą“, - juokėsi savivaldybės darbuotojas. Pašnekovas teigė, kad savivaldybės intensija kelią prižiūrėti taip, kad būtų patenkinti visi eismo dalyviai, tačiau šiuo metu pripažino, kad krūmų šalinimo darbai nėra vykdomi, nes vietiniai tam stipriai priešinasi.
Aplinkosaugininkas: nelabai galime stabdyti tokio dalyko
Ukmergės rajono agentūros vedėjas Jonas Čivas, paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją, taip pat tvirtino, kad ten kertami visai ne medžiai, o krūmai. Ir tai daroma dėl to, kad jie patenka į kelio apsaugos juostą.
„Jie kertami, kad netrukdytų, mes nelabai galime stabdyti tokio dalyko, jie nelaikomi saugomais“, - teigė J. Čivas.
Anot aplinkosaugininko, buvo organizuotas patikrinimas ir jo metu konstatuota, kad krūmai į gyventojų valdas nebe patenka, todėl teisinio preteksto gyventojai skųstis ir prašyti krūmus palikti neturi. Kita vertus, anot aplinkosaugininko, nereikia pamiršti, kad saugus eismas yra tikrai svarbus prioritetas. O gyventojai gali parkelį suformuoti kitoje vietoje.