Užšalus tvirtam ledui, atsirado galimybė tvarkyti gamtinio rezervato užlietas pelkėtas pakrantes, kirsti ir smulkinti sausas žoles, nendres.
Nukirstos nendrės keliauja į Simno miestelio katilinę. Nauda dviguba: puikus biologinis kuras ir kartu nauda sparnuočiams bei atsikuriančioms pelkių žolinėms bendrijoms.
„Kasmet į pelkėtas pievas besiplečiantys nendrynai yra tikras galvosūkis rezervato gamtininkams. Čia saugomiems retiesiems sparnuočiams, praskrendantiems pro Žuvintą ar jame besiveisiantiems, kur kas svarbesnės yra atviros, o ne nendrėmis ir krūmais apaugusios pakrantės. Užliejamos pievos kelis mėnesius per metus būna neatsiejama ežero dalimi, čia neršti išplaukdavo lydekos, ilsėdavosi migruojančios žąsys, “ – sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Prieškaryje ūkininkai Žuvinto nendrynus žiemomis iškirsdavo kasmet. Deja, ilgus dešimtmečius nešienautos pakrantės labai pasikeitė. Dabar paežerės patenka į specialius Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane patvirtintus plotus. Numatyta nendrynų vietoje atstatyti ir šienauti pelkėtas pievas. Žiemą, iškirtus nendres, į tas vietas vasarą bus ginami specialiai įsigyti galvijai. Stelbiant nepageidaujamas rūšis, po truputį atsikurs pelkių žolinės bendrijos. Pelkinėms pievoms susiformuoti prireiks kelių metų.
Sausos nendrės - puikus ir labai kaloringas kuras. Simno miesto katilinė pritaikyta kūrenti biologiniu kuru. Smulkintos nendrės čia maišomos su medienos drožlėmis. Šią šaltą žiemą, pabrangus net medienos atliekoms, nendrės - tikra parama komunalininkams. Specialią techniką nendrių smulkinimui komunalininkai įsigijo kartu su Žuvinto biosferos rezervato direkcija vykdyto projekto metu.