Žuvys, kurių prašoma nevalgyti

Britai yra raginami nepirkti ir nevalgyti laisvėje sugautų lašišų, nes jų ištekliai dėl pernelyg intensyvios žvejybos yra labai sumažėję, rašo theguardian.co.uk. Didžiosios Britanijos nevyriausybinė organizacija „Marine Conservation Society’s“ (MCS) skelbia atnaujinusi žuvų ir jūros gėrybių gidą, kuriame pateikiamos rekomendacijos, kurias žuvis galima valgyti, o kurias vertėtų pasaugoti ateities kartoms.

Atlanto vandenyne sugaunamos lašišos vis dar patenka į grupę tų žuvų, kurias reikėtų vengti pirkti. Šiame sąraše taip pat išlieka merlangai (menkinių šeimos žuvis), kuri anksčiau laikyta kaip nebloga alternatyva menkėms ir plekšnėms. Vis dėlto, atnaujintas sąrašas skelbia ir gerąsias žinias – gausėja silkių, skumbrių ir otų ištekliai.

Menkių iš rytų ir vakarų Baltijos pakrančių dėl nedidelių jos išteklių vis dar patariama nepirkti, o štai juodadėmės menkės, pagaunamos prie Šiaurės Rytų Arkties vandenyno, ir skumbrės iš Europos Sąjungos šalių bei Norvegijos, priskiriamos prie pirkti leidžiamų žuvų.

Šiaurės jūros menkės patariama nepirkti, tačiau britai šią žuvį itin mėgsta, todėl jiems gide siūloma mažiau žalinga alternatyva stengtis pirkti menkes, kurias siūlo sertifikatus turinčios žuvininkystės įmonės, tiekiančios žuvis, pagautas Arkties vandenyne arba prie Islandijos ir šiaurės Baltijos krantų.

Guardian.co.uk išskiriamos šios žuvys, kurias valgyti patariama vengti:

- Šiaurės jūros menkės;
- Atlanto vandenyne sugaunami otai;
- Atlanto vandenyne sugaunamos lašišos;
- Dauerio jūros liežuviai (angl. Dover Sole), pagauti Airijos jūroje;
- Viduržemio jūros tunai;
- Krevetės, pagaunamos portugalų pakrantėje;

Kaip pažymi žuvų valgymo gidą sudariusi organizacija MCS, lašišos į sąrašą pateko dar ir dėl to, kad jų populiacija labai smarkiai sumenko Škotijoje, ten itin trūksta priežiūros mechanizmų, kurie padėtų riboti žuvų išteklių pereikvojimo mastus. Škotijoje iki šiol nėra nustatyta lašišų žvejybos limitų, trūksta kontrolės dėl žuvies gaudymo tinklais.

Žuvys, įtrauktos į gidą, kurias leidžiama pirkti ir valgyti (nes jų ištekliai yra pakankami):

- Menkės, pagautos šiaurės-rytų Arktyje, rytų Baltijos ir Airijos jūrų pakrantėse;
- Juodadėmės menkės iš Šiaurės jūros, Skagekaro ir Kategato sąsiaurių bei Islandijos;

- Vilkešeriai (angl. sea bass), tačiau tik užauginti žuvų ūkiuose;
- Otai, užauginti žuvų ūkiuose;
- Merlangai, pagauti Keltų jūroje
- Skumbrės, pagautos pietvakarių Anglijos pakrantėse

Atnaujintame žuvų ir jūrų gėrybių vadove taip pat aptariami krabų, omarų, sepijų ir krevečių ištekliai. Rekomenduojama omarus pirkti tik iš tokių žuvies ūkių, kurie taiko tausojančios žvejybos ir prekybos principus, pavyzdžiui, negaudo omarų per jų veisimosi laikotarpį. Šiuo metu galiojantys teisės aktai draudžia gaudyti per veisimosi laikotarpį tik krabus, bet ne omarus. Žuvies valgymo gide pabrėžiama, kad omarus reikėtų pirkti tuos, kurie pagauti pietvakarių Kornvalyje, o krabus – sugautus Keltų jūroje, nes būtent ten jų populiacijos yra stabilios. Vartodami rekomenduojamos žuvies produktus vartotojai prisidėtų prie aplinką labiausiai tausojančių žvejybos įmonių palaikymo.

GRYNAS.lt primena, kad Lietuvoje Baltijos aplinkos forumas, bendradarbiaudamas su mokslininkais, taip pat yra sudaręs žuvų ir jūros gėrybių gidą ir pateikęs rekomendacijas, kokias žuvis galima valgyti, o kurių verčiau vengti. Visą gidą galite peržiūrėti čia.