Žvejai stintų vis dar laukia
Stintų mėgėjai trina rankomis: jau netrukus pajūrį drebins tradicinė stintų šventė. Tačiau žvejams verslininkams šiųmečiai laimikių kiekiai kelia nerimą. Įprastai stintų sugavimai Kuršių mariose prasideda jau gruodžio mėnesį, tačiau šiemet šios žuvies vis dar nėra. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jakubauskienė tikisi, kad šiemet stintos į Kuršių marias dar atplauks, tik šiek tiek vėluoja.
„Kol kas stintų žvejyba nevyksta dėl nepalankių gamtinių sąlygų ir jų kol kas dar nėra atplaukusių. Truputį pagauna, girdėjau, bet ne tie metai kaip anksčiau. Tokiu laiku Kuršių mariose jau stintų būdavo, dabar jos nesibūriuoja. Galbūt vėluoja, tikimės, kad vėluoja. Baisu pagalvoti, kad visai neateis iki mūsų. Pastaraisiais metais matome, kad priekrantėje žvejojama intensyviau, o mes Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje prasčiau“, – pasakoja S. Jakubauskienė.
Anot pašnekovės, gali būti, kad jau kelerius metus didesnė stintų dalis iš Baltijos jūros patraukia link Rusijos krantų: „Galvojame, kas tam turi įtakos. Pamename 2012 metus, auksinius metus, kai buvo pagauta net 500 tonų stintų. Po to tokių metų nebebuvo. Stintų vis mažėja ir mažėja.“
Pernai žvejyba sėkminga
Kaip jau buvo minėta, stintų žvejybos pradžia paprastai yra gruodžio mėnuo. Baltijos jūros vandens temperatūrai nukritus iki tinkamos stintoms, šios žuvelės pradeda džiuginti Lietuvos žvejus.
Mokslininkų turimais duomenimis, stintos Lietuvos vandenis pasiekia nuo Latvijos pusės: plaukdamos pro Šventąją, Palangą jos žvejus džiugina Klaipėdos krantuose, tuomet migruoja į Kuršių marias ir pagaliau pro Nemuno žemupį plaukia neršti.
Kaip vienus geriausių metų, vadinamus stintų aukso metais, žvejai prisimena 2012 – uosius. Vėliau, anot žvejų, stintų sugavimai ėmė mažėti. Tačiau Klaipėdos universiteto darbuotojas dr. Arvydas Švagždys, žvelgdamas į stintų sugavimų skaičius nuo 2009 – ųjų, sako, kad praeiti metai tikrai nebuvo patys blogiausi stintų mėgėjams.
„Kalbant apie praeitus metus, visi rodikliai, kurie rodo stintų išteklius, buvo pakankamai geri. Pirmiausia, pakankamai ilgai truko stintų migracija Klaipėdos sąsiauryje. Ji prasidėjo gruodžio pradžioje ir truko iki pat kovo mėnesio. Beveik keturis mėnesius. Stintos ištekliai buvo išsitęsę, dideli, matėme, kad kibo visur: ir ties Juodkrante, ir Nidoje. Stinta buvo stambi. Žvejai per naktį pagaudavo 5 – 10 kg. Kai kurie ir 15 kg. Buvo tikrai labai sėkminga stintų žvejyba“, – apie praeitų metų stintų žvejybą pasakoja mokslininkas.
Stintų vėlavimas verčia susimąstyti
Pašnekovas tęsia, kad praeitų metų sėkmė stintų žvejyboje visiems pažadino viltis, jog ir šiemet Kuršių mariose netrūks šių žuvų. Anot jo, didelis stintų kiekis leido daryti prielaidas, kad didelė jų gausa pasieks Nemuną ir sėkmingai išnerš. Tačiau, šių metų tendencijos verčia susimąstyti.
„Mes galvojame, kad stintų užėjimas praeitais metais turėjo būti didelis, bet yra atsiradusios, matyt, kažkokios naujos aplinkybės, kurios nėra pakankamai ištirtos. Kodėl stinta jau keleri metai, nors jos užėjimas į Kuršių marias lyg ir didelis, tačiau gausiai neplaukia per Nemuno deltos atšakas. Bet kažkodėl pasuka į pietinę Kuršių marių dalį. Priežastis mes galime tik spėlioti. Viena iš jų gali būti ta, kad bus pakitęs pastarųjų metų hidrologinis marių ir upių režimas dėl, pavyzdžiui, užseklėjusių deltos atšakų, o gal sūraus vandens stipresnė invazija dėl Klaipėdos uosto veiklos gena stintų reproduktorius į gėlesnius pietinius marių vandenis“, – samprotauja mokslininkas.
Pasak pašnekovo, gali būti, kad stinta keičia savo kryptį dar migruodama iki nerštaviečių: „kaip rodo deltoje atlikti stintų laimikių sudėties matavimai, plaukdamos link nerštaviečių, stambios stintos nebemigruoja pro mūsų pusę, o pasuka pro Gilijos atšakas. Tai rodo ir trigubai didesni nei Lietuvos žvejų pernai metų kaliningradiečių laimikiai. Galbūt yra įvykę kažkokie pasikeitimai, kurie dar nėra iki galo užfiksuoti.“
Neramina ir stintų ištekliai
Dr. A. Švagždys akcentuoja, kad šiemet stintos labai vėluoja atplaukti į Klaipėdos sąsiaurį. Čia jos gausiau pasirodė tik paskutinėmis gruodžio mėnesio dienomis. Anot mokslininko, stintos šiemet ne tik vėluoja, ir mažėja jų gretos. Jis užsimena apie šių metų stintų išteklių mažėjimą.
„Galima spėlioti, kad tokia situacija gali būti dėl sausos vasaros. Buvo labai mažas vandens nuotėkis iš Nemuno, žemas lygis upėse, silpna vandens ištaka iš marių į jūrą. Galbūt tai turėjo kažkokią reikšmę. Dabar vandens lygis ties Rusne jau yra šiek tiek pakilęs, pasiekė žiemos daugiametį lygį. Tačiau negalima lyginti su praeitais metais, kai Rusnės kelias buvo apsemtas nuo spalio mėnesio iki pat pavasario. Tai gal dar šiųmetė stinta nesusikoncentravo iš Baltijos jūros, nepajautė savo gimtųjų upių kvapo ir neskuba. Vis dėlto, manau, kad patys ištekliai nėra tokie gausūs, kokie buvo pernai. Vėlgi, pasak mėgėjų, šiemet gaudoma jau smulkesnė stinta nei pernai. Tai reiškia, kad tų didelių reproduktorių jau nematyti, kurie sudaro sugavimų branduolį“, – aiškina dr. A. Švagždys.
Prastėjančią stintų išteklių būklę, anot mokslininko, rodo ir vis mažesni stintų sugavimai Baltijos jūroje. Todėl A. Švagždys linkęs prognozuoti ne tokį gerą stintmetį, koks jis buvęs pernai ir juolab 2012 metais.
Stintų gali mažėti dėl įvairių priežasčių, tačiau nė viena jų dar nėra įtikinamai įrodyta moksliniais tyrimais. Gali būti, kad dalis šių žuvų žūsta pasiekusius nerštavietes ir nebegrįžta į Baltijos jūrą.
Buvę gausūs ištekliai sekančiais metais gali sumenkti, nes stintos trumpo gyvenimo ciklo žuvys, retai teišgyvena iki 5-6 m. amžiaus. Neatmetama, kad stintų išteklius mažina labai intensyvi jų žvejyba, bet iki šiol, kaip rodo įvairių antropogeninių ir klimatinių veiksnių sugretinimas, didžiausią reikšmę stintų išteklių formavimuisi turėjo aplinkos sąlygos jų neršto metu.
GRYNAS.lt primena, kad stintų žvejyba taip pat reglamentuojama žvejybos taisyklių. Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles žvejyboje vienam žvejui galima naudoti 4 mėgėjų žvejybos įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti net 12 vienetų. Gaudant stintas ne nuo ledo, visos sugautos kitų rūšių žuvys, išskyrus plekšnės, nedelsiant paleidžiamos į tą patį vandens telkinį.
Gaudant stintas nuo ledo, užkibusias kitų rūšių žuvis, kurių žvejyba nedraudžiama, taip pat galima paimti.