Priekrantės žvejai skambina pavojaus varpais, kad Seimas dėl meškeriotojų mėgėjų interesų nutarė susidoroti su žvejais verslininkais. Jau parengtas įstatymo projektas, kuris išvys verslinės žvejybos atstovus iš priekrantės.
Veikia įtakinga kasta?
Jau prieš porą metų buvo mėginta kelis kartus pakeisti Žuvininkystės įstatymo straipsnius. Vienu jų siekta verslinę žvejybą uždrausti 500 m atstumu nuo jūros kranto linijos ir 3 km spinduliu – nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų.
„Spėju, kad tokia Žūklės įstatymo pataisa “stumiama„ turtingesnių žvejybos mėgėjų. Dabar tapo madinga laivais ir kateriais jūroje velkiauti. Taip gaudomos lašišos. O žvejų verslininkų tinklai juk tokiems įtakingiems vyrams trukdo. Čia tik įtakingesnė kasta gali tokį įstatymą parengti“, – tvirtino iš žvejybos verslo pasitraukęs žvejys Viktoras Butavičius.
Aplinkos apsaugos komitete rytoj gali būti vėl svarstomos šios pataisos.
„Mano žiniomis, komitetas persvarstys šiuos seniai teiktus siūlymus. Nors tikinama, kad tokiems siūlymams tikriausiai nebus pritarta. Tačiau niekas negali žinoti, kol nesulauksime trečiadienio “, – teigė Aplinkos apsaugos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.
Mėgėjai – svarbesni
Teigiama, kad idėja žvejams verslininkams drausti žvejoti priekrantėje remta noru išsaugoti Baltijos jūros žuvų populiaciją.
Įstatymo pataisose buvo numatyta iš pradžių uždrausti verslinę žvejybą, išskyrus smulkiaakiais tinklais priekrantėje iki 20 m gylyje, o vėliau – ir bet kokią pramoninę žvejybą.
Gamtos išteklių skyriaus vedėjas V.Graičiūnas tikino, kad lašišų ir šlakių migracija jūroje iš tiesų vyksta arčiau kranto.
„Buvo siūloma uždrausti žvejoti 5 m gylyje ir 500 m atstumu nuo kranto. Šiuo metu galiojančiame Mėgėjiškos žūklės įstatyme yra nuostata, kad visuose vidaus vandens telkiniuose mėgėjiškos žūklės plėtrai teikiama pirmenybė prieš verslinę žvejybą“, – tikino V.Graičiūnas.
Viename įstatymo projektų siūloma žvejų mėgėjų viršenybę prieš verslininkus papildyti ir tos viršenybės galiojimu Baltijos jūros teritorijoje.
„Šis siūlymas aistras kelia ne tik tarp priekrantės žvejų, tam nepritaria ir Kuršių mariose žvejojančių žuvininkystės įmonių asociacija “Lampetra„. Ji siekia, kad Kuršių mariose žvejai mėgėjai neturėtų prioriteto prieš verslininkus. Kol kas tai tik šūkis, realiai juk verslininkų niekas neriboja “, – teigė V.Graičiūnas.
Sieks uždrausti prekybą tinklais
Tačiau Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnas pripažino, kad žvejų mėgėjų ir verslininkų konfliktas gali pasiekti apogėjų, jei ims trūkti išteklių. Tuomet gali atsirasti ir daugiau suvaržymų.
„Juk nėra žinoma, kiek menkių ar lašišų pagauna žvejai mėgėjai. Nė viena pasaulio šalis nesugeba to suregistruoti. Tada belieka kontroliuoti žvejus verslininkus“, – tvirtino V.Graičiūnas.
Esą Lenkijoje buvo mėginta įvesti nurodymą žūklės mėgėjams pildyti žurnalus ir registruoti savo laimikius.
„Tačiau kas gi tuos žurnalus tikrins? Kiti tik pasityčios, juk prievolės nėra. Vienas kontrolės būdų – elektroniniai žvejybos leidimai. Jų žvejai negalės įsigyti, jei neužpildys sugavimų lentelės“, – kalbėjo V.Graičiūnas.
Pasak jo, nuo šiol įstatymu bus siekiama uždrausti prekybą tinklais.
Pasak V.Graičiūno, pasikeitimų gali būti ne tik Žuvininkystės įstatyme, nes keičiamas ir Mėgėjiškos žūklės įstatymas. Jį rekomenduojama pervadinti Mėgėjų žvejybos įstatymu.
„Bus apribota prekyba tinkliniais įrankiais. Iki šiol mes to daryti negalėjome. Tinklus galės įsigyti tik verslinės žvejybos įmonės. Taip pat bus draudžiama žvejams mėgėjams pardavinėti sugautas žuvis. Teks gaudyti tiek, kiek suvalgoma“, – tvirtino V.Graičiūnas.
Jo teigimu, ateityje įstatymu bus draudžiama ir nuomoti upes.
„Iki šiol kelis Nemuno upės ruožus buvo leidžiama nuomoti Medžiotojų ir žvejų draugijoms. Mėgėjų žvejybos įstatymu tai bus draudžiama“, – teigė pareigūnas.
„Be reikalo kelia bangas“
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas aiškino, kad žvejai verslininkai be reikalo kelia aistras, nes naujų Žuvininkystės įstatymo pataisų nėra pateikta.
„Anksčiau toks siūlymas buvo, tačiau jam tuomet nepritarė Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija ir grupė Seimo narių, komitetas šias pataisas atmetė. Apribojimų tinklais žvejoti prie uosto vartų nebeliko, todėl be reikalo žvejai kelia bangas. O A.Bargaila man čia vieną dieną net skambino ir grasino nuketvirčiuoti“, – skundėsi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
Pasak J.Šimėno, situacija gali pasikeisti rytoj, jei staiga būtų pateiktos naujos šio įstatymo pataisos.
„Kol kas aš nematau naujų užregistruotų iniciatyvų. O jei to nėra, naujai to svarstyti nežadama“, – tikino J.Šimėnas.
Pomėgis – prieš verslą
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Alfonsas Bargaila patvirtino, jog tikrai bendravo su J.Šimėnu.
„Taip, aš skambinau ir klausiau, kodėl J.Šimėno vadovaujamame komitete praėjus dviem metams vėl bus svarstomos tos pačios pataisos. Jis klausė, kodėl aš jam grasinu. Aš negrasinu, tačiau dėl J.Šimėno esu kreipęsis į prokuratūrą dėl parašų klastojimo“, – aiškino A.Bargaila.
Pasak A.Bargailos, Lietuvoje yra apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų.
„Tarp mėgėjų yra ir turtingų žmonių, kurie nori atvažiuoti į pajūrį ir paskraidyti vandens motociklais, o čia – žvejų tinklai. Aš dar negirdėjau, kad kas nors pasaulyje būtų pramogą iškėlęs aukščiau už verslą, už galimybę užsidirbti išgyvenimui“, – stebėjosi A.Bargaila.
Jo teigimu, šiuo metu priekrantėje žvejoja 56 žvejybos įmonės, kuriose dirba apie 500 žmonių.
„Politikai gudrauja – jei jie ir nekeis Žūklės įstatymo, tačiau atsiras kita pataisa. Žvejui mėgėjui atvykus prie telkinio, verslininkas privalės susivynioti savo tinklus. Kur tai matyta?“ – piktinosi A.Bargaila.
Komentaras
Petras Cirtautas, Žuvininkystės ir laivybos tarpšakinės organizacijos pirmininkas
Tai ne pirmas bandymas „prastumti“ šias pataisas. Vos tik jos įsigalios, iš 14 klaipėdiečius žvejus vienijančios mūsų organizacijos net 10 įmonių iš karto turės užsidaryti. Todėl, kad šis įstatymas draus žvejoti 3 km nuo Klaipėdos molų. Tai reiškia, kad klaipėdiečių įmonės neišgyvens. Juk iš žvejybos verslo jau pasitraukė didžiosios įmonės, liko tik mažos. Vadinasi, jos yra socialiai pažeidžiamos. Negi sulauksime tokių laikų, kai uostamiestyje neturėsime nė vienos žvejų įmonės? Klaipėda turi kvepėti žuvimis. Negalima juk uždaryti klaipėdiečių žvejų, atriboti nuo žvejybos plotų. Mūsų asociacija gavo ES paramą – 7 mln. litų. Tai žuvininkystei skirtos lėšos. Stengiamės, kad šios klaipėdiečių verslo įmonės klestėtų, o valdžia viską daro, kad tik tas verslas žlugtų.