Reido metu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai tikrino į krantą grįžtančius Kuršių marių žvejus verslininkus. Iš viso buvo patikrinti du laivai. Vienas sugavo nedidelį kiekį žuvies, tačiau kitas į krantą parplukdė virš 200 kilogramų. Aplinkosaugininkų patikrinti žvejai buvo drausmingi ir jokių pažeidimų užfiksuota nebuvo.
Kuršių mariose vyksta naktinė žvejyba, kurios metu žvejai verslininkai užmeta tinklus ir ryte grįžta į Nidos prieplauką.
Išauklėjo žvejus
Žvejai tikrinami pasitelkiant aplinkosaugininkų laivą ir galingas motorines valtis. Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas teigė, kad žvejai verslininkai darosi vis drausmingesni ir tuo pačiu mažėja pažeidimų.
„Iš tiesų kadangi šioje srityje dirbu ne vienerius metus, galiu pasakyti, kad anksčiau žvejų verslininkų pažeidimų buvo daugiau. Dabar, galima sakyti, mes juos išsiauklėjome ir tų pažeidimų beveik nepasitaiko arba tai yra smulkmenos. Svarbiausia jiems yra tinkamai užsipildyti dokumentaciją, deklaruoti sugautos žuvies kiekį. Tai mes ir tikriname. Anksčiau kai kurie žvejai „nusukinėdavo“ žuvį, tačiau dabar yra didžiulės baudos ir to daryti jiems paprasčiausiai neapsimoka“, - sakė V. Marozas.
Aplinkosaugininko teigimu, prie žvejų verslininkų perauklėjimo prisideda ir meškeriotojai, kurie pareigūnams praneša apie pastebėtus pažeidimus: „Ir žvejai mėgėjai praneša apie pažeidimus. Tiesiog jie supranta, kad jiems patiems nuo to yra geriau. Kai gauname signalų dėl žvejų verslininkų, operatyviai skubame tikrinti jų. Žiūrime, ar nėra paskandintų tinklų, paliktų dienai ir t.t.“
Yra manančių, kad reikėtų uždrausti žvejybą Kuršių mariose, bet aplinkosaugininkas griežtai su tuo nesutinka.
„Juk čia žuvies ištekliai atsinaujina, tačiau jeigu mes negaudysime žuvies, jas išgaudys rusai, kurių teritorija yra čia pat, o ten taisyklės verslininkams yra dar palankesnės. Kartais žvejai verslininkai pagauna, tarkime, 200 kilogramų ir vienoje vietoje kiekis atrodo ganėtinai didelis, bet, mano nuomone, žvejai mėgėjai žuvies pagauna žymiai daugiau. Tuo laikotarpiu, kai Nemuno deltos regioniniame parke gerai kimba, mes matematiškai apskaičiuojame, kiek yra žvejų ir kiek jie minimaliai pagauna žuvies. Skaičiai yra labai dideli“, - teigė V. Marozas.
Neturi, kur dėti žuvies
GRYNAS.lt pakalbintas į krantą grįžęs žvejys verslininkas pripažino, kad yra dar viena priežastis, dėl kurios neapsimoka daryti pažeidimų – žuvies paprasčiausiai nėra, kur dėti.
„Plaukiame žvejoti pagal poreikį, tačiau jis nėra didelis. Parduodame žuvį į rūkyklas arba šiaip žmonėms. Yra tokių, kurie tiesiai nuo kranto nusiperka žuvies. Tačiau kartais tos žuvies nėra kur dėti. Dabar prireikė žuvies, tai išplaukėme - atsirado užsakymas. Šiaip taisyklėmis ir viskuo esame patenkinti“, - aiškino žvejys.
Jam antrino ir V. Marozas: „Iš tiesų dažnai šnekamės su žvejais. Galbūt pažeidimų yra mažai ir dėl to, kad nėra didelio žuvies poreikio. Dauguma žvejų teigė, kad neturi, kur dėti sugauto laimikio. Todėl žvejų verslininkų ne daugėja, o atvirkščiai – tik mažėja.“